Skip to the content
Menu

Lietuvos ES politika

Europos Sąjungos reikalų koordinavimas

Užsienio reikalų ministerija atsakinga už horizontalų ES reikalų koordinavimą Lietuvoje: Lietuvos Respublikos pozicijų rengimo koordinavimą, prižiūri proceso drausmę ir pozicijų kokybę. ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo darbus koordinuoja Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tarpinstitucinis ES klausimų koordinavimas Lietuvoje vyksta keliais lygiais. Lietuvos Respublikos pozicijos ES Tarybos klausimais rengiamos ir derinamos Lietuvos Informacinėje integracijos į ES sistemoje (LINESIS). Lietuvos Respublikos pozicijos svarstomos Vyriausybės ES komisijos posėdyje (VESK) ir joms pritariama Vyriausybės pasitarime (prireikus posėdyje). ES reikalų koordinavimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės nutarimai „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ bei „Dėl Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos sudarymo“. Vyriausybės ES komisijos posėdžiai vyksta kiekvieną antradienį.

 

Europos Sąjungos sektorinės politikos

Aplinkosauga Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste

 

Remiantis bendrais Lietuvos ES politikos strateginiais tikslais, svarbiausi prioritetai aplinkos srityje šiuo metu yra:

  • klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos sukeltų aplinkos pokyčių;
  • žiedinės ekonomikos kūrimas;
  • atliekų tvarkymas;
  • bioįvairovės ir ekosistemų stabilumo išsaugojimas;
  • oro ir vandens taršos mažinimas bei prevencija;
  • nuotekų valymas;
  • darnaus vystymosi užtikrinimas.

Šiose srityse stebimos teigiamos tendencijos:Lietuva sėkmingai vykdo tarptautiniais susitarimais pagrįstus klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus. Jau esame pasiekę pagrindinius į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus iki 2020 m. Nuo 1990 iki 2017 m. šių dujų kiekis sumažėjo 58 proc. Siekiant mažinti transporto taršą, numatytos didelės investicijos atsinaujinančiu ir alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms, jų infrastruktūrai plėtoti, gyventojų skatinimui atsisakyti taršių automobilių.

Lietuvoje prie klimato kaitos ir oro taršos mažinimo prisideda pastaraisiais metais padidėjęs naudojimasis viešojo transporto priemonėmis, ypač troleibusais ir autobusais. Planuojant darnų judumą miestuose Lietuva buvo pripažinta kaip šalis, padariusi didžiausią pažangą, ir šiuo metu įvardijama kaip turinti gerai išvystytą darnią miestų susisiekimo planavimo sistemą.

Per pastaruosius metus padarėme didelę pažangą atliekų tvarkymo srityje. Lietuva diegia žiedinės ekonomikos principus, t. y. siekia, kad kuo daugiau išteklių būtų naudojami pakartotinai ir beveik neliktų atliekų:

  • Nuo 2014 m. sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį sumažinome perpus.
  • Žaliųjų atliekų atskiras surinkimas ir kompostavimas, įsteigus žaliųjų atliekų aikšteles, į kurias gyventojai šias atliekas gali pristatyti nemokamai, išaugo 94 proc.
  • Daugėja rūšiuojančių atliekas gyventojų, apklausos rodo, kad visas atliekas rūšiuoja daugiau nei pusė respondentų (52 proc.), tuo tarpu 2015 m. jų buvo tik 40 proc.

Vienas iš sėkmingų jau veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžių – 2016 m. įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tapusi pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių, siekiančių įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą. Dėl šios sistemos vienkartinių plastikinių gėrimų pakuočių surinkimas 2018 m. siekė daugiau nei 90 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų.

Lietuva nemažai nuveikė ir saugant bioįvairovę. Du Lietuvos projektai buvo pasirinkti kaip parodomieji sėkmės pavyzdžiai kitoms šalims – tai pagal programą LIFE vykdomi pievų gyvybingumo užtikrinimo ir hidrologijos atkūrimo Amalvo bei Žuvinto šlapynėse projektai. Vykdant pirmąjį, buvo atkurta apie 140 ha pievų, o antrąjį – sustabdyti šlapynių nykimo procesai.

 

Siekiant išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, sukurtas miško rekreacinės infrastruktūros tinklas, apimtis daugiau nei 2 tūkst. įvairių rekreacinių objektų miškuose visoje Lietuvoje: pėsčiųjų takų, stovyklaviečių, apžvalgos aikštelių ir kt. Šis tinklas nuolat prižiūrimas ir plečiamas – nauji objektai įrengiami valstybiniuose ir privačiuose miškuose.

Lietuvos interesų atstovavimas

Europos Sąjungos Taryba, kuri yra atsakinga už ES aplinkos politikos formavimą, kartu su Europos Parlamentu priima ambicingus ES aplinkos apsaugos teisės aktus klimato kaitos, vandens ir oro apsaugos, kokybės ir išteklių naudojimo, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo, taršos prevencijos ir biologinės įvairovės bei ekosistemų apsaugos klausimais. Šios ES Tarybos posėdžiuose Lietuvai atstovauja aplinkos ministras ir už svarstomus klausimus atsakingi Aplinkos ministerijos specialistai.

Ekonomika, finansų politika ir konkurencingumas Lietuvos narystės ES kontekste

 

Vidaus rinka

ES vidaus rinkos srityje siekiama naikinti kliūtis, kurios trukdo tarpvalstybiniam prekių, darbo jėgos, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Šį procesą Lietuvoje koordinuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), ji užtikrina reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką ES laisvo prekių, paslaugų judėjimo srityse, taip pat sėkmingai atlieka Lietuvos SOLVIT centro, padedančio piliečiams ir įmonėms praktiškai išspręsti problemas, susijusias su netinkamu ES teisės aktų taikymu, funkcijas.

Šios priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų - paskelbus ES vidaus rinkos rezultatų suvestinės (EU Single Market Scoreboard) duomenis, Lietuva įvardyta, kaip viena iš 5 valstybių narių, veiksmingiausiai įgyvendinusių ES teisę 2018 metais.

 

Verslo aplinkos gerinimas

Pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business 2019“, Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14 vietą tarp 190 šalių ir yra tarp palankiausiai pagal verslo sąlygas vertinamų pasaulio valstybių. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 4 vietą. Tai pasiekta mažinant administracinę naštą verslui, šalinant perteklinius teisinius apribojimus verslui ir kuriant geresnes verslo sąlygas investicijoms į Lietuvą pritraukti ir eksportui didinti.

Lietuvoje taip pat didelis dėmesys skiriamas startuolių ekosistemai stiprinti. Startuolių skaičiaus augimas šalyje pastaraisiais metais siekė 58 proc. Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje, kuri startuolio apibrėžtį įtvirtino įstatymu.

Pramonė

ES Taryba siekia į visų kitų susijusių sričių ES politiką įtraukti pramonės politikos aspektus, susijusius su pramonės konkurencingumo didinimu. Lietuva, siekdama užtikrinti pramonės inovacinius pajėgumus ir kitas modernios gamybos priemones, viena iš pirmųjų regione parengė Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodį, kurio tikslas – skaitmeninė Lietuva 2030.

 Gamybos sektorius yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, sukuriantis 20,4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Pramoninės prekės sudaro daugiau nei 80 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto. Pagal „Manufacturing Risk Index 2018“ indeksą Lietuva užima I vietą ES ir II vietą pasaulyje pagal gamybos vietos patrauklumą.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir kosmosas

Šioje srityje ES Taryba siekia stiprinti Europos pramonės mokslinę ir technologinę bazę, didinti jos tarptautinį konkurencingumą.

Siekiant išnaudoti Lietuvos inovacinį potencialą, nuo 2018 m. vykdoma inovacijų reforma, kuria keičiami mokslo ir verslo bendradarbiavimo principai, užtikrinamas mokslininkų įsitraukimas į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

Europos inovacijų švieslentėje Lietuva įvardijama kaip šalis, kurios inovacinės veiklos augimas 2010–2017 metais buvo sparčiausias ir sudarė 20,1 proc.

Kosmoso veikla turi labai didelį inovacinį potencialą. Kosminių technologijų pagrindu įvairiuose pramonės sektoriuose yra kuriami didžiausios pridėtinės vertės sisteminiai produktai ir paslaugos.

Nuo 2014 iki 2019 m. lietuviai į kosmosą sėkmingai yra paleidę jau 5 palydovus ir aktyviai dalyvauja inovatyvių produktų, kurie paremti kosmoso technologijomis ir iš kosmoso gaunamais duomenimis, kūrimo procese. Lietuvių sukurtas startuolis „NanoAvionics“ daugumai puikiai žinomas savo užmoju užkariauti kosmoso erdvę.

 

Ekonomikos stebėjimas, priežiūra ir atitinkamos politikos koordinavimas

Ekonominės politikos koordinavimas ES vyksta remiantis Europos semestro procesu. Tai ekonominės politikos stiprinimo, koordinavimo ir priežiūros kasmetinis ciklas. Kiekvienais metais Europos Komisija (EK) atlieka detalią valstybių narių biudžetų planų, stabilumo programų, makroekonominės ir socialinės padėties bei struktūrinių reformų analizę. Tada EK pateikia joms rekomendacijas, kurias vėliau svarsto ir tvirtina Taryba. Šios rekomendacijos taip pat prisideda prie ES strateginių tikslų – socialinės ir ekonominės gerovės augimo, kurie būna išdėstyti Metinėje augimo apžvalgoje, euro zonos rekomendacijose ir strategijoje "Europa 2020". Vėliau EK pateikia Šalies ataskaitas, kuriose yra įvertinama rekomendacijų įgyvendinimo pažanga bei pateikiama nauja makroekonominės ir socialinės padėties analizė.

Atskirai vyksta Mokesčių politikos koordinavimas, kuris apima PVM, akcizus, pajamų ir pelno mokesčius. Tai daroma siekiant išvengti: bendros rinkos iškraipymų, mokesčių vengimo ir agresyvaus planavimo bei problemų tarpvalstybinio apmokestinimo srityje.

Euro zonos klausimai

Lietuvai 2015 m. sausio 1 d. įstojus į euro zoną, Lietuvos atstovai, kartu su kitų 18 euro zonos valstybių atstovais, dalyvauja Euro grupės, Euro darbo grupės ir kituose posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai, susiję su bendra atsakomybe už eurą. Finansų ministras dalyvauja Euro grupės, kurią sudaro euro zonos finansų ministrai, posėdžiuose. Euro grupė paprastai posėdžiauja kartą per mėnesį ECOFIN posėdžio išvakarėse. Euro grupės pagrindinis uždavinys – užtikrinti glaudų euro zonai priklausančių valstybių narių ekonominės politikos derinimą. Kitas jos tikslas – sudaryti sąlygas spartesniam ekonomikos augimui.

Finansų rinkos ir kapitalo judėjimas

Siekiant užbaigtos ir efektyvios Ekonominės ir pinigų sąjungos finansų rinkų ir kapitalo srityse šiuo metu tobulinamos šios esminės jos dalys: Kapitalo rinkų sąjunga, Bankų sąjunga, Europos stabilumo mechanizmas. Kapitalo rinkų sąjungos tikslas sukurti bendrą kapitalo rinką siekiant palengvinti priėjimą prie ES esančio kapitalo visų valstybių narių įmonėms ir piliečiams. Bankų sąjungos tikslas sukurti bendrą bankų reguliavimo sistemą siekiant visų valstybių narių finansų sistemų stabilumo, t.y., finansinio saugumo piliečiams. Europos stabilumo mechanizmo tikslas užtikrinti, kad valstybės narės turėtų atsarginį finansavimo variantą, jeigu finansų rinkos atsisako skolinti joms pinigų.

 

ES biudžetas

ES valstybės narės, siekdamos įgyvendinti reikšmingus projektus trans­porto, energetikos, mokslinių tyrimų srityse ir finansuoti žemės ūkio, sanglaudos bei išorės santykių politikos prioritetus, sutelkia savo išteklius (daugiausia iš bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, pridėtinės vertės mokesčio dalies bei importo muitų dalies) ir suformuoja ES biudžetą.

Bendru ES Tarybos ir Europos Parlamento sutarimu, remiantis Komisijos pateiktu pasiūlymu, priimamas metinis ES biudžetas yra sudaromas atsižvelgiant į septynerių metų laikotarpio ES tikslus ir finansavimo tvarką numatančią Daugiametę finansinę programą, valstybių narių priimtą vienbalsiai.

Nors ES biudžetas sudaro tik apie 1 % ES bendrųjų na­cionalinių pajamų, šios lėšos koncentruotai investuojamos į projektus, kurių šalys pačios negalėtų įgyvendinti, ar į politikos sritis, orientuotas į globalių problemų sprendimą: kovą su klimato kaita, saugumo užtikrinimą, migracijos iššūkius, etc.

Lietuvos interesų atstovavimas

Finansų ministerija yra atsakinga už ilgalaikę šalies ekonomikos plėtrą, efektyvų išteklių panaudojimą ir tvarius valstybės finansus. Atstovaudama Lietuvai ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje (ECOFIN) ji aktyviai dalyvauja ES sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procese, kuris apima ekonomikos stebėjimą, priežiūrą ir atitinkamos politikos koordinavimą, euro zonos klausimus, finansų rinkas ir kapitalo judėjimą, ES biudžeto rengimą ir tvirtinimą kartu su Europos Parlamentu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atsakinga už Lietuvos ekonomikos politiką, atstovaudama Lietuvai ES Konkurencingumo taryboje ji aktyviai dalyvauja ES sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procese, kuris apima vidaus rinkos, pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei kosmoso politikos sritis.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Vidaus reikalai ir teisingumas Lietuvos narystės ES kontekste

2019 m. Europos Vadovų Taryba savo išvadomis patvirtino naują strateginę darbotvarkę 2019-2024 m. laikotarpiui. Vienu iš pagrindinių prioritetų šioje darbotvarkėje yra numatyta ES piliečių ir jų laisvų apsauga. Siekiant šio prioriteto numatomi tokie svarbiausi tikslai:

  • užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę;
  • kovoti su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis efektyviau bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis;
  • susitarti dėl veiksmingos prieglobsčio politikos;
  • atstatyti ir užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės funkcionavimą, gerinti bendradarbiavimą ir apsikeitimą informacija kovoje su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu;
  • didinti ES atsparumą stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, apsaugoti visuomenę nuo kenkėjiškos veiklos elektroninėje erdvėje, hibridinių grėsmių ir dezinformacijos.

Išorės sienų valdymas

Efektyvi ES išorės sienų apsauga ir ją kertančių asmenų kontrolė yra itin svarbi siekiant užtikrinti saugumą ES viduje, vykdyti efektyvią terorizmo ir tarptautinio nusikalstamumo prevenciją, spręsti susidariusią migracijos krizę.

Lietuva tapusi ES nare įsipareigojo prisijungti prie Šengeno erdvės. Tai pavyko padaryti 2007 m. gruodžio 21 d., kuomet prie Lietuvos sienų su Lenkija ir Latvija, Lietuvos oro uostose vykdomiems skrydžiams iš ir į Šengeno šalis nebeliko dokumentų patikros ir išnyko pasienio kontrolės punktai. Galimybė Lietuvos piliečiams laisvai keliauti Šengeno erdvėje yra vienas svarbiausių pasiekimų per 15 narystės ES metų.

Laisvo judėjimo siekis davė postūmį daugeliui kitų svarbių reformų Lietuvoje. Įsiliedami į Šengeno erdvę tapome kolektyviai atsakingi už šios erdvės išorės sienų apsaugą bei vidaus saugumo joje palaikymą. Todėl pagal europinius standartus buvo atnaujinta pasienio infrastruktūra prie sienų su trečiosiomis šalimis, sustiprinta jų apsauga ir stebėjimas, pradėtos taikyti Šengeno reikalavimus atitinkančios pasienio patikrinimų procedūros, pareigūnai apmokomi ir aprūpinami darbui reikalinga modernia technika bei įranga. Lietuvos pasienio, policijos bei kiti pareigūnai aktyviai dalyvauja ES išorės sienų apsaugos operacijose Italijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir kt., kurių dėka užkertamas kelias nelegaliai migracijai, apsaugomas Šengeno erdvės be vidaus sienų funkcionavimas.

ES sienų apsauga yra plėtojama pagal Integruoto sienų valdymo (ISV) koncepciją, grįsta visapusišku veiksmų derinimu tarp ES ir nacionalinio lygmens. Svarbiausi ISV elementai yra įtvirtinti Reglamente dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kurias sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) ir valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už sienų valdymą, tad Europos sienų valdymas yra bendra šių Europos ir nacionalinių institucijų atsakomybė.

Frontex ne tik padeda užtikrinti sklandžią komunikaciją bei apsikeitimą informacija tarp ES šalių pasienio tarnybų, bet veikia kaip centrinis informacijos ir ekspertinių žinių centras, kuris rengia ir valstybėms narėms teikia rizikos ir grėsmių analizės produktus, stebi ir prognozuoja migracijos srautų judėjimą, investuoja į naujų technologijų tyrimus, rengia pasieniečių mokymo programas. Frontex atlieka ir koordinatoriaus funkciją organizuojant bendras operacijas, jungtines grąžinimo misijas. Frontex veiklą ir bendras pasieniečių pajėgas numatyta dar labiau sustiprinti ir išplėsti, taip pat pradės funkcionuoti dvi naujos informacinės sistemos, leisiančios efektyviau vykdyti išorės sienų kontrolę - ES Atvykimo ir išvykimo sistema bei Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema.

Vidaus saugumas

Veiksmingas teisėsaugos bendradarbiavimas yra kertinis dalykas siekiant, kad ES taptų laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, grįsta pagarba pagrindinėms teisėms. Tarpvalstybinis teisėsaugos bendradarbiavimas - įtraukiant policiją, muitinę ir kitas teisėsaugos tarnybas - skirtas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, jas aptikti ir ištirti visoje ES. Šis bendradarbiavimas daugiausia susijęs su kova su sunkiais nusikaltimais (organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, elektroniniais nusikaltimais) ir terorizmu.

Stojant į ES bei Šengeną buvo iš esmės modernizuotas policijos bei kitų teisėsaugos institucijų darbas, ypač tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Panaikinus kontrolę prie vidaus sienų pradėtos taikyti tokios kompensacinės policijos bendradarbiavimo priemonės, kaip bendras patruliavimas su kaimyninių šalių pareigūnais, persekiojimas per sieną, bendros operacijos ir tyrimai, nuolatinė komunikacija, apsikeitimas žvalgybine bei kita aktualia informacija. Narystė ES ir Šengene Lietuvos teisėsaugą įliejo į bendrą saugumo lauką, suteikė daug naujų instrumentų bei bendradarbiavimo galimybių kovojant su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu, vykdant asmenų, transporto priemonių ir daiktų paiešką, keičiantis informacija.

Koordinuojant bei vykdant bendrus veiksmus labai svarbi yra Europos policijos biuro (Europol) parama. Ši agentūra yra svarbiausias ES teisėsaugos bendradarbiavimo ir ekspertizės centras, suteikiantis valstybėms narėms instrumentus operatyviai ir efektyviai keistis informacija. Tuo tarpu ES teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) atlieka svarbų vaidmenį rengiant, įgyvendinant ir organizuojant valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos pareigūnų mokymą.

Efektyviam ir operatyviam pasienio ir teisėsaugos institucijų darbui bei jų bendradarbiavimui ES lygiu užtikrinti yra sukurta ir naudojama daug centralizuotų IT sistemų ir duomenų bazių. Ateityje numatomi techniniai sprendimai, kurie padės užtikrinti šių sistemų tarpusavio suderinamumą ir sąveikumą, atlikti bendrą paiešką jose. Tai dar labiau pagerins ir pagreitins teisėsaugos ir pasienio tarnybų darbą.

Migracija

Tapusi ES nare, Lietuva įsitraukė į ES migracijos politikos kūrimą ir įgyvendinimą. ES migracijos politika apima prieglobstį, teisėtos migracijos valdymą, kovą su neteisėta migracija bei žmonių gabenimu, darbą su migracijos kilmės ir tranzito šalimis, neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą ir savo piliečių readmisiją.

Svarbus etapas - Bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimas bei nacionalinio reglamentavimo pritaikymas prie bendros ES apsaugos ir solidarumo erdvės, paremtos vieninga prieglobsčio procedūra ir vienodu tarptautinės apsaugos statusu. Bendra Europos prieglobsčio sistema užtikrino prieglobsčio teisinio reglamentavimo harmonizavimą bei efektyvesnį bendradarbiavimą tarp ES valstybių sprendžiant atsakomybės už asmenų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą klausimus.

Migracijos krizės akivaizdoje Lietuva parodė esanti patikima ir solidari ES narė. Pagal nacionalinius pajėgumus, Lietuva dalyvavo prieglobsčio prašytojų perkėlimo ES viduje priemonėse – 2011 m. iš Maltos, 2015 - 2017 m. iš Italijos ir Graikijos, – 2019 m. iš Italijos. Prisidedama ir prie pagalbos trečiosioms valstybėms siekiant palengvinti spaudimą prie ES pietinių sienų, Lietuva taip pat perkėlė 102 pabėgėlius iš Turkijos, skyrė 400 tūkst. eurų Patikos fondui Afrikai bei 7,8 mln. eurų Pabėgėlių priemonei Turkijoje.

Svarbus migracijos politikos elementas – grąžinimas ir readmisija. ES vardu yra sudaryta 17 sutarčių ir 6 susitarimai dėl readmisijos, kurių pagrindu Lietuva gali grąžinti neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius į jų kilmės ar tranzito šalis.

Civilinė sauga

Nors ES valstybės yra tiesiogiai atsakingos už nelaimių prevenciją ir reagavimą į jas savo teritorijoje, ES yra sukūrusi ES civilinės saugos mechanizmą, grįstą savanoriška sistema, pagal kurią ES koordinuoja savanoriškus dalyvaujančių valstybių įnašus ir teikia pagalbą jos paprašiusiai šaliai. Neseniai esamas mechanizmas sustiprintas bendru Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų rezervu („rescEU“) – šie pajėgumai, be kita ko, apims reagavimo į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus, priemones, kas Lietuvai būtų itin aktualu, kaimynystėje turint Astravo branduolinę elektrinę. Viena pagrindinių naujovių tai, kad ES bendrai finansuos „rescEU“ pajėgumų veiklos išlaidas bei „rescEU“ pajėgumų plėtojimą (įsigijimą).

Regioninė politika

Nacionaline regionine politika siekiama mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Papildoma parama regionų vystymuisi skiriama ir pagal ES remiamas teritorinio bendradarbiavimo programas bei Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemas.

Lietuvai įstojus į ES regioninė politika gavo ypač stiprų postūmį. 2004 m. buvo įsteigtas VšĮ Jungtinis techninis sekretoriatas, skirtas užtikrinti efektyvų ES tarptautinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimą. Praėjus metams po įstojimo, 2005 m. gegužę, buvo patvirtinta regioninės politikos iki 2013 m. strategija, akcentuojant 7 regioninius centrus (Alytų, Marijampolę, Tauragę, Telšius, Uteną, Mažeikius ir Visaginą).

Regioninei politikai būdingas ilgas ciklas, kurio metu būtina užtikrinti visų partnerių veiksmų nuoseklumą ir tvarumą. 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje patvirtinta Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“  /„White paper on Lithuanian Regional Policy“ (toliau – Baltoji knyga) - brėžia ilgalaikę regioninės plėtros perspektyvą, dėl kurios sutarė ministerijų, savivaldybių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Baltojoje knygoje įvardyti svarbiausi valstybės iššūkiai – geografiškai subalansuotas, darnus ir tvarus augimas bei kokybiškų gyvenimo sąlygų sudarymas visoje Lietuvoje. Išskirti keturi regioninės politikos uždaviniai: sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų geografiškai subalansuotas, sudaryti kokybiško gyvenimo sąlygas visoje Lietuvoje bei pagerinti regionų įvaizdį.

2017 m., ilgą laiką dvigubai sparčiau nei ES vidurkis augęs Lietuvos regionų vidurkis peržengė 75 proc. ES vidurkio ribą ir nustojo būti laikomas „mažiau išsivysčiusiu regionu“.

Finansuota daugiau kaip 5 tūkst. projektų, pateikti daugiau nei 1800 organizacijų. Regionai yra pritraukę daugiau kaip 85 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų, įtraukta 200 tūkst. žmonių. Tvarkomos gyvenamosios aplinkos ir verslo infrastruktūros poveikį yra pajutęs kas trečias Lietuvos gyventojas. Vykdomas bendradarbiavimas nulemia, jog Lietuvos regioninė politika apima 5 kartus didesnį plotą nei Lietuva su beveik 20 mln. gyventojų. Iš viso Lietuvos partneriai dalyvauja programose, apimančiose 32 valstybes.

 

Teisingumo klausimai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare tarptautinis teisinis bendradarbiavimas su kitomis ES valstybėmis tapo daug efektyvesnis, greitesnis ir paprastesnis. Remiantis Lietuvos ir ES politikos strateginiais tikslais, svarbiausi prioritetai teisingumo srityje yra šie:

  • Tarpusavio pripažinimo principo stiprinimas;
  • Pagrindinių teisių apsaugos stiprinimas;
  • Veiksminga ES baudžiamoji politika;
  • Efektyvus teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose;
  • Vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas ir stiprinimas;
  • Ekonomikos augimo skatinimas teisingumo srities priemonėmis

Svarbiausi pasiekimai teisingumo srityje Lietuvos narystės ES laikotarpiu:

ES teisės aktai padėjo plėtoti praktinio teisminių institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo idėją bei vystyti Europos teisinę kultūrą Lietuvoje. Tarpusavio pripažinimas tapo svarbiausiu teisminio bendradarbiavimo tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose elementu. Šiuo metu yra sukurta plati teisinė bazė paremta abipusio pasitikėjimo principo taikymu ir dauguma šiuo principu paremtų ES teisės aktų, įgyvendintų Lietuvos Respublikos teisėje, yra sėkmingai taikomi Lietuvos institucijų praktikoje.

ES plėtojama ir stiprinama bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose sritis. Didelis dėmesys skiriamas tarpvalstybinių ginčų šeimos bylose sprendimui (pavyzdžiui, ginčų dėl vaikų grobimo, tėvų pareigų, santuokos nutraukimo ir kt.). Dėl to palengvėjo teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų judėjimas ES viduje atsisakant tarpinių pripažinimo ir vykdymo procedūrų, o kitose srityse (pavyzdžiui, paveldėjimo bylose) – nustatant bendras visose valstybėse narėse taikytinas taisykles.

ES lygiu suvienodintos tarptautinės privatinės teisės nuostatos. Jos leidžia nustatyti, į kurios valstybės teismą reikia kreiptis kilus ginčui ir pagal kurios valstybės teisę šis ginčas bus sprendžiamas. Tokiu būdu padidintas teisinis aiškumas ir teismo sprendimų nuspėjamumas. Be to, supaprastintas bylinėjimasis, suvienodinant tam tikras ginčų sprendimo procedūras (pavyzdžiui, Europinio mokėjimo įsakymo bei Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūros, ieškiniai dėl nedidelių sumų ir kt.).

Narystė ES atvėrė galimybes Lietuvos institucijoms efektyviau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir užtikrinti, kad aukų, įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės būtų apsaugotos. ES instrumentai padeda efektyviau kovoti su neapykantos apraiškomis, užkardyti organizuotą nusikalstamumą, prekybą žmonėmis, sukčiavimą ir pinigų plovimą. Dėl Europos arešto orderio sistemos nusikaltėliai gali būti persekiojami kitose valstybėse ir grąžinami į savo šalį. ES teisės aktai taip pat padėjo įtvirtinti aiškias jurisdikcijos taisykles, patobulinti nusikalstamų veikų sudėtis bei sankcijų suderinamumą.

Kovai su tarpvalstybiniu nusikalstamumu skiriamas didelis dėmesys, todėl ES bus steigiama nauja institucija – Europos Prokuratūra -, kuri bus įgaliota tirti su ES finansinių interesų pažeidimais susijusius nusikaltimus. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės aktyviai dalyvaus šios institucijos veikloje ir užtikrins mūsų prioritetų teisingumo srityje įgyvendinimą.

Asmens duomenų apsaugos srityje narystė Europos Sąjungoje padėjo Lietuvoje įtvirtinti žmogaus teises į asmens duomenų ir privatumo apsaugą. Ypač ryškus pokytis šioje srityje įvyko 2018 m. gegužės 25 d., kai Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, buvo pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Naujos asmens duomenų apsaugos taisyklės padeda įtvirtinti priemones, užtikrinančias skaidresnį ir saugesnį asmens duomenų tvarkymą tiek Lietuvoje, tiek peržengiant valstybių sienas. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymas skatina laisvą ir saugesnį asmens duomenų judėjimą bei suteikia mūsų valstybei konkurencingumo privilegijų bendroje pasaulinėje rinkoje.

Vartotojų apsaugos srityje Europos Sąjungos teisės aktai suteikia priemones geriau apsaugoti vartotojų teises. Dėka to, Lietuvos Respublikoje buvo priimti nauji vartotojų apsaugos instrumentai (pavyzdžiui, nesąžiningos komercinės veiklos reglamentavimas ir draudimas), sustiprintas vartotojų apsaugos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Europos Sąjungos mastu (vykdomi bendri veiksmai, pavyzdžiui, interneto svetainių koordinuoti patikrinimai), veikia Europos vartotojų centras, kuris padeda vartotojams spręsti problemas, įsigijus nekokybiškas prekes ar paslaugas kitose ES arba Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

Sėkmingai veikia ir vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sistema - Lietuvoje per metus išnagrinėjama virš 5 tūkst. tokių ginčų. Kilus ginčui su pardavėju ar paslaugos teikėju kitoje ES valstybėje narėje, ginčas nesudėtingai sprendžiamas elektroniniu būdu Komisijos sukurtoje interneto platformoje.

Pramoninės nuosavybės apsaugos srityje Europos Sąjunga suteikė geresnes sąlygas sukurti, panaudoti ir apsaugoti pramoninės nuosavybės objektus: išradimus, prekių ženklus ir dizainus. Sudarytos sąlygos įregistruoti el. būdu ir nacionalinius, ir europinius pramoninės nuosavybės objektus. Sukurtos naudotojams patogios nacionalinės duomenų bazės ir jų sąsajos su Europos Sąjungos ir tarptautinėmis duomenų bazėmis.

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos piliečių ir įmonių teisių į teisingumą įgyvendinimą visoje Europos Sąjungoje galite rasti Europos e. teisingumo portale.

Lietuvos atstovavimas ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje:

ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryba (TVR) (dažniausiai su Europos Parlamentu) priima teisės aktus, kuriais užtikrinamos pagrindinės teisės, laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Šioje taryboje sprendžiami prieglobsčio ir imigracijos politikos, teisminis bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, civilinės saugos, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu klausimai.

TVR sudaro visų ES valstybių narių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Lietuvos teisingumo ministras atstovauja Lietuvą TVR tuomet, kai yra svarstomi teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei pagrindinių teisių klausimai, o vidaus reikalų ministras yra atsakingas už migracijos, sienų kontrolės ir policijos bendradarbiavimo klausimus.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Saugumas ir gynyba Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kontekste

Lietuvos kolektyvinės gynybos garantu išlieka narystė NATO, tačiau stiprėjanti ir vis aktyviau įgyvendinama Europos Sąjungos bendroji saugumo ir gynybos politika neabejotinai prisideda prie Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos saugumo stiprinimo. Europos Sąjunga skatina šalių narių investicijas į gynybinius pajėgumus ir taip stiprina Europos valstybių gebėjimą tinkamai atsakyti į kylančias grėsmes.

Kaip narystė Europos Sąjungoje padeda stiprinti Lietuvos saugumą?

  • Skatina Lietuvos gynybinių pajėgumų kūrimą

Vienas iš instrumentų, suteikiančių galimybę Lietuvai ir kitoms ES valstybėms gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje yra Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO).

Lietuva vadovauja vienam iš 34 PESCO projektų, kurio tikslas – sukurti ES Kibernetines greitojo reagavimo komandas ir užtikrinti tarpusavio pagalbą kibernetinio saugumo srityje. Įgyvendinus projektą bus pasirengta skubiai reaguoti į kibernetines atakas, bus sukurti ir įdiegti bendri kibernetiniai įrankiai bei technologijos, efektyviau naudojamos lėšos. Pirmoji komanda pradėjo veikti 2019 m. pirmoje pusėje. Ši Lietuvos sėkmingai vykdoma iniciatyva ženkliai sustiprino ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje, o Lietuvai suteikė tarptautinį matomumą.

PESCO formate Lietuva taip pat dalyvauja projektuose, kurie pagerins karinį mobilumą Lietuvoje ir visoje Europoje, stiprins Lietuvos ir kitų ES valstybių logistinius ir karo medicinos pajėgumus.

  • Stiprina saugumą Europoje ir už jos ribų

Narystė ES mūsų šaliai suteikė galimybę prisidėti prie svarbių ES pastangų stiprinti saugumą Europoje bei už jos ribų. Lietuva dalyvauja greitojo reagavimo ES Kovinėse grupėse bei ES operacijose ir misijose. Bendradarbiavimas su kitų šalių karinėmis pajėgomis krizių ir konfliktų regionuose, dalyvavimas bendrose pratybose rengiantis tarptautinėms operacijoms stiprina Lietuvos gynybinius gebėjimus ir pajėgumus ir didina pasitikėjimą Lietuvos kariuomene sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės akyse.

  • Lietuva 4 kartus budėjo ES Kovinėse grupėse (2010 m., 2013 m., 2015 m., 2016 m.).

Europos Sąjungos Kovinės grupės – tai aukštos parengties, greitai dislokuojamos veiksmų vietoje, daugianacionalinės, jungtinės pajėgos, galinčios savarankiškai vykdyti operacijas arba veikti operacijos pradinėje fazėje. Vieną Kovinę grupę sudaro apie 1,5 tūkst. karių. Kovinės grupės operacijas gali vykdyti bet kur už ES ribų 6 tūkst. kilometrų spinduliu.

  • Lietuva dalyvavo 7 ES operacijose ir misijose: Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Šiaurės Makedonijoje, Viduržemio jūroje, Albanijoje. Šiuo metu Lietuva dalyvauja 4 iš 6 ES vykdomose operacijose ir misijose (ES mokymo misijoje Malyje (angl. EUTM MALI); ES mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (angl. EUTM RCA); ES jūrų operacijoje ATALANTA (angl. EU Naval Counter–Piracy Operation ATALANTA;  ES jūrų operacijoje SOPHIA (angl. EUNAVFOR MED Operation SOPHIA). Daugiau informacijos apie tai rasite čia.

  • Skatina ir finansuoja tyrimus ir inovacijų vystymą

Lietuva gauna ES finansavimą gynybos srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tokie ES projektai stiprina Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų bei privataus sektoriaus institucijomis. Pavyzdžiui, Lietuvos karinės jūrų pajėgos ir Baltijos pažangių technologijų institutas, priklausantis Nacionalinei gynybos pramonės asociacijai, kartu su 42 partnerių iš 15 Europos valstybių konsorciumu dalyvauja 35 mln. eurų vertės Europos jūrinės aplinkos stebėsenos ir saugumo stiprinimo projekte „Ocean 2020“.

  • Stiprina ES ir NATO ryšius

Lietuva būdama tiek ES, tiek NATO nare, turi galimybę būti strateginio dialogo tarp Europos ir NATO, kaip pagrindinio Lietuvos saugumo garanto, dalimi. Šių dviejų organizacijų glaudus bendradarbiavimas leidžia užtikrinti vieningą ES ir NATO šalių atsaką užtikrinant Europos valstybių ir piliečių saugumą ir laisves, garantuoti kibernetinės erdvės ir energetinį saugumą, tinkamai reaguoti į dezinformaciją bei kitus nekonvencinius iššūkius.

Lietuvos nacionalinis saugumas yra neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ir ES saugumo užtikrinimo ir bendradarbiavimo iniciatyvų, todėl Lietuva ir toliau visomis pastangomis sieks užtikrinti atvirą, platų ir konstruktyvų abiejų organizacijų bendradarbiavimą.

Vystomojo bendradarbiavimo politika

Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – kovoti su skurdu ir prisidėti prie besivystančių šalių, ypač pačių skurdžiausių, ekonominio ir socialinio vystymosi. ES siekia užtikrinti taiką, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką.

Lietuvos tikslai ir prioritetai ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje

Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, yra tarptautinės donorų bendruomenės dalimi, teikia paramą besivystančioms šalims. Kartu su kitomis Jungtinių Tautų šalimis Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. įgyvendinti 17 Darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama spręsti globalius iššūkius, pvz. sumažinti skurdą, badą, nelygybę, klimato kaitos poveikį, užtikrinti taiką ir teisingumą.

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetas yra ES Rytų partnerystės valstybės (Baltarusija, Sakartvelas, Moldova, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas) bei migracijos kilmės ir tranzito šalys. Ypatingas dėmesys skiriamas Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai. Lietuva ES Rytų partnerystės šalyse įgyvendina projektus, kuriais siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, tobulinti švietimo kokybę, gerinti moterų ir jaunimo socialinę bei ekonominę integraciją. Padėdama spręsti ekonominius, socialinius ir politinius iššūkius geografiškai artimoms šalims, Lietuva prisideda prie bendro regioninio saugumo ir užsitikrina patikimesnę kaimynystę.

Įgyvendindama ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, Lietuva dalyvauja ES, JT, EBPO ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje, moka privalomus ir savanoriškus įnašus į Europos plėtros fondą, kitus fondus ir tarptautines organizacijas, ir teikia humanitarinę pagalbą.

Nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. paramai vystymuisi skirti ne mažiau kaip 0,33 proc. bendrojo nacionalinio produkto, šiuo metu šis rodiklis tesiekia 0,12 proc. ir nuo 2016 m. procentaliai mažėja. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas yra itin svarbus siekiant užtikrinti Lietuvos, kaip patikimos ES narės, reputaciją ir pakankamą svorį formuojant ES užsienio politiką.

Lietuvos vaidmuo vystomojo bendradarbiavimo politikoje

Nepaisant nedidelio finansinio indėlio, tarptautinė bendruomenė vertina Lietuvos ekspertinę paramą ir aukštą pagalbą teikiančių specialistų kvalifikaciją. Nuo 2004 m. Lietuva aktyviai dalyvauja ES Dvynių projektuose ir perduoda reformų patirtį ES kaimynystės šalims ir šalims, besiruošiančioms stojimui į ES. Lietuva yra įgyvendinusi 104 ES Dvynių projektus. Pagal įgyvendintų projektų skaičių mūsų šalis yra tarp lyderių kartu su tokiomis ES valstybėmis kaip Vokietija, Prancūzija, Italija.

Reikšmingas kokybinis pokytis įvyko 2017, kuomet Lietuvos Centrinei projektų valdymo agentūrai buvo suteiktos teisės administruoti vystomojo bendradarbiavimo projektus. Šiai agentūrai taip pat yra suteikta Europos Komisijos akreditacija, suteikianti teises administruoti Europos sąjungos lėšas, kuriomis finansuojami vystomojo bendradarbiavimo projektai visame pasaulyje.

Užsienio prekybos politika

Geresnių prekybos sąlygų kūrimas

Lietuvos ekonomikai užsienio prekyba labai svarbi – prekių ir paslaugų eksporto vertė atitinka 82 procentus šalies BVP, nuo eksporto priklauso beveik kas trečia darbo vieta Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad beveik trečdalis Lietuvos eksporto iškeliauja už ES ribų, Lietuvai itin aktualios yra skaidrios ir nuspėjamos tarptautinės prekybos sąlygos. Net 65 procentai Lietuvos eksporto už ES ribų vyksta pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, todėl Lietuvai svarbu stipri ir efektyvi PPO, kuri užtikrintų atvirą ir sąžiningą prekybą bei atitiktų šiuolaikines ekonomines realijas.

ES sudaromi laisvosios prekybos susitarimai (LPS) su trečiosiomis šalimis yra vienas iš svarbiausių instrumentų naujų rinkų atvėrimui ir geresnių prekybos sąlygų sudarymui. Prekybos susitarimų dėka eksportuotojams panaikinami muitai ir kitos kliūtys, pavyzdžiui, supaprastinamos muitinės procedūros, palengvinamas importo leidimų gavimo, atitikimo standartams pripažinimo procesai ir pan., be to, suteikiama galimybė dalyvauti trečiųjų šalių viešuosiuose pirkimuose, palengvinamas paslaugų eksportas, užtikrinama lygiavertė teisinė aplinka investicijoms.

ES šiuo metu turi sudariusi 41 prekybos susitarimą su 72 pasaulio šalimis. Neseniai įsigaliojo LPS su Kanada ir Japonija – patys didžiausi ES sudaryti prekybos susitarimai. Gilūs ir išsamūs prekybos susitarimai su Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova ir Sakartvelu) ne tik panaikino muitus ir netarifines kliūtis, tačiau priartino šių šalių standartus ir prekybos reguliavimą prie europinių normų. Nuo Lietuvos narystės ES pradžios pasiekti ir įgyvendinti ir kiti svarbūs prekybiniai susitarimai su Pietų Korėja, Centrinės Amerikos, Pietų Amerikos Andų Bendrijos bei Afrikos šalimis. Neseniai užbaigtos derybos su Vietnamu, Singapūru, Meksika ir Mercosur šalimis (Brazilija, Paragvajus, Urugvajus, Argentina). Taip pat ES derasi dėl naujų LPS su Australija, Naująja Zelandija, Čile, Tunisu, Pietryčių Azijos regiono šalimis. Šiuo metu jau daugiau nei 35% ES užsienio prekybos vyksta su šalimis, su kuriomis yra sudaryti LPS.

Sąžiningų prekybos ir investicijų sąlygų užtikrinimas

ES turi instrumentus, kurie užtikrina lygias konkurencines sąlygas ES ir Lietuvos gamintojams bei eksportuotojams tais atvejais, kai susiduriama su nesąžininga konkurencija:

  • Efektyviai taikomos prekybos apsaugos priemonės padeda užtikrinti, jog ES pramonės konkurencingumas nebūtų pažeistas dėl į rinką patekusios nesąžiningai dempinguojamos bei subsidijuojamos produkcijos.
  • ES investicijų peržiūros reglamentas numato galimybę peržiūrėti į strateginės svarbos infrastruktūrą, technologijas ir kitus sektorius ateinančias trečiųjų šalių investicijas siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą ir viešąjį interesą.

Lietuvos interesų atstovavimas

Lietuvai svarbūs ES užsienio politikos klausimai yra sprendžiami Užsienio reikalų taryboje (URT). URT yra vienas iš 10 galimų ES Tarybos formatų, kuriame priimami sprendimai dėl ES išorės veiksmų, apimančių užsienio politiką, prekybą, gynybą ir saugumą, vystamąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.

URT pagrindinis tikslas – užtikrinti ES išorės veiksmų vientisumą, nuoseklumą, veiksmingumą ir vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos gairėmis, įgyvendinti ES užsienio ir saugumo politiką. Šioje taryboje sprendžiant prekybos ir tarptautinių susitarimų klausimus išimtinę kompetenciją turi ES – tik ji gali priimti šių sričių teisės aktus. Tokiems klausimams, kaip vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba galioja pasidalijamosios kompetencijos principas – teisės aktus priimti gali tiek ES, tiek valstybės narės. Saugumo ir gynybos klausimai priklauso nacionalinei kompetencijai – šioje srityje Europos Komisija gali tik teikti pasiūlymus, kurie įgyvendinami visų valstybių narių bendru sutarimu.

Užsienio reikalų tarybos posėdžiams pirmininkauja ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.

URT Lietuvai vystomojo bendradarbiavimo ir užsienio prekybos klausimais atstovauja Užsienio reikalų ministerija, o gynybos ir saugumo – Krašto apsaugos ministerija. Šios ministerijos atstovauja Lietuvos interesus ES Užsienio reikalų taryboje, jos komitetuose ir darbo grupėse ir užtikrina aktyvų Lietuvos vaidmenį ES išorės veiksmų formavimo ir įgyvendinimo procese.