Skip to the content
Menu

Konferencija dėl Europos ateities

 

Pasaulyje, kuriame vis daugiau nežinomybės, kuris vis sudėtingesnis ir vis labiau kinta, ES turi veikti strategiškai, kad apsaugotų savo interesus, puoselėtų savo vertybes ir prisidėtų prie  pasaulio ateities kūrimo.

Per 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimus balsavo daugiau kaip 200 mln. Europos piliečių. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per dvidešimt metų. Jis aiškiai rodo, kad ES piliečiai vis aktyviau dalyvauja Europos politikos procese ir juo domisi. Europiečiai tikisi, kad ES aktyviai spręs savo dabartinius ir būsimus uždavinius.

Atsakydama į europiečių lūkesčius, ES Komisijos pirmininkė U. von der Leyen savo politinėse gairėse vienu iš šios Komisijos kadencijos prioritetų išskyrė ketinimą įsteigti Konferenciją dėl Europos ateities (konferencija), kurioje piliečiai, pilietinė visuomenė, ES ir valstybių narių institucijos dalyvautų kaip lygūs partneriai sprendžiant ES ateities klausimus. Dvejus metus truksiančios Konferencijos tikslas – suteikti platformą, kurioje ES piliečiai, institucijos ir valstybės narės aptartų ES ateitį ir būdus, kaip padaryti ES veiksmingesnę.

Lietuva sveikina iniciatyvą dėl Konferencijos. Iš tiesų reikia ieškoti būdų, kaip užtikrinti geresnį ES veikimą. Europos politika turi būti konkreti ir orientuota į rezultatus. Ji turi padėti piliečiams ir įmonėms pasinaudoti ES teikiamais instrumentais ir galimybėmis: perėjimu prie žaliosios ekonomikos, skaitmenine transformacija ir kt. Manome, kad šiuo metu svarbu susitelkti į konkrečių ES politikų įgyvendinimą ir tęsti pradėtas diskusijas su mūsų piliečiais dėl ES ateities. 2019 m. birželio mėn. Europos vadovai patvirtino ambicingą ES strateginę darbotvarkę 2019-2024 metams. Joje daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams prioritetams: piliečių ir laisvių apsaugai; stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtojimui; poveikį klimatui neutralizuojančios, žalios, teisingos ir socialinės Europos kūrimui; Europos interesų ir vertybių propagavimui pasaulinėje arenoje. Dabar turime susitelkti į Strateginės darbotvarkės įgyvendinimą. Lietuva yra identifikavusi keletą esminių  prioritetų: inovacijos (baigti kurti tikrą visa europinę tyrimų ir inovacijų erdvę); kurti įtraukią Europą (gilinti sanglaudą, vidaus rinką, investuoti į transporto ir energetikos tinklus), dėmesį skiriant tvariam augimui (klimato kaita, socialinės atskirties mažinimas); stiprinti saugumą (bendrasis ES ir valstybių narių atsparumas hibridinėms grėsmėms, kova su dezinformacija, energetinio saugumo užtikrinimas, atvirumas kaimynystės šalims, pasirinkusioms europinę orientaciją).

Kalbant apie konferencijos organizavimą ir valdymą, itin svarbu užtikrinti visų ES institucijų ir valstybių narių lygiavertį dalyvavimą. Konferencija turėtų būti rengiama nepažeidžiant ES institucijų prerogatyvų ir užtikrinant balansą tarp ES institucijų, valstybių narių ir jų pilietinių visuomenių. Nacionaliniai parlamentai turėtų būti visiškai įtraukti į Knferencijos organizavimą ir veiklą. Būtent nacionaliniai parlamentai geriausiai supranta piliečių lūkesčius, todėl jų įtraukimas užtikrintų didesnį proceso demokratinį legitimumą.

Per dvejus metus truksiančią Konferenciją ketinama dar plačiau atverti kelią Europos piliečiams formuoti ES politiką. Konferencija padės sustiprinti europiečių ir jiems tarnaujančių institucijų ryšius. Tiek kalbant apie ES institucijas, tiek ir čia Lietuvoje – tai dar viena galimybė išgirsti mūsų piliečius, diskutuoti apie ES politiką ir brėžti kryptis ateičiai. Remdamiesi sėkminga piliečių dialogų patirtimi, Konferencijos metu tikimės atviro, į rezultatus orientuoto, struktūruoto dialogo su pilietine visuomene.

ES institucijose ir valstybėse narėse vyksta pasirengimo Konferencijai darbai (jų ritmą koreguoja COVID-19 protrūkis): sausio 22 d. Europos Komisija išplatino komunikatą apie Konferenciją , o sausio 15 d. Europos Parlamentas priėmė atitinkamą rezoliuciją. Sausio 21 d. gaires bendrai ES Tarybos pozicijai dėl Konferencijos pateikė ir ES šiuo metu pirmininkaujanti Kroatija. Artimiausiu metu turėtų būti patvirtinta bendra ES Tarybos pozicija (mandatas) dėl Konferencijos. Tada bus pradėtos trijų svarbiausių institucijų – Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos – derybos dėl bendros pozicijos Konferencijos klausimais.