Skip to the content
Menu

Lietuvos narystės ES tikros istorijos

mES saugome aplinką

·         Lietuvoje įgyvendinta taros supirkimo programa – viena sėkmingiausių Europoje. Lietuvoje surenkama 93 procentai vienkartinių gėrimų pakuočių, priklausančių užstato sistemai.

·         Šiuo metu Lietuvoje, iš dalies finansuojant Europos Sąjungos lėšomis, jau yra atnaujinta 3050 daugiabučių, atnaujinama – 410, rengiamasi atnaujinti dar 1300. Tikimasi, kad iki 2020 metų bus galima sutaupyti 220 tūkst. tonų CO2, išskiriamų šildymo metu, ir 1000GWh šilumos energijos.

·         Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvos gamtos paveldas tampa prieinamas visuomenei. Lietuvoje lankyti pritaikyta daugybė nacionalinių ir regioninių parkų: įrengti pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, informacinė infrastruktūra ir poilsiavietės.

mES veikiame kartu

·         2015 metais pradėta Europos Sąjungos karinė operacija „Sophia“. Prie jos prisijungė beveik visos Europos Sąjungos valstybės. Operacijos tikslas – ardyti  Viduržemio jūros centrinėje dalyje įsigalėjusį nelegalų migrantų gabenimo verslo modelį. Operacijoje dalyvaujančios valstybės prisideda prie Libijos pakrančių apsaugos pajėgų rengimo ir padeda užtikrinti nelegalių ginklų ir naftos embargą. Šioje operacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariai – jie  užima vadovaujančias ir štabų karininkų pozicijas operacijos štabuose,  o Laivų apžiūros grupės kariai sėkmingai vykdo užduotis, susijusias su operacijos įgyvendinimo tikslais. 

  • Lietuvos pasiūlyta  ir operacijoje  „Sophia“ įgyvendinta padalinio, disponuojančio informacija apie nusikalstamumą, įkūrimo idėja padeda Europos Sąjungos šalių teisėsaugos institucijoms keistis informacija. Tai sumažina teroristų galimybes patekti į bendriją  pasinaudojant nelegalios migracijos tinklais.

mES inovatyvūs

·         Savo šalies ekonomiką kuriame remdamiesi aukštosiomis technologijomis. Stipriausi esame gyvybės mokslų, inžinerinės ir lazerių pramonės srityse – jose užtikrintai veržiamės į priekį. Lietuva kelerius metus iš eilės pagal Europos Sąjungos inovacijų indeksą – sparčiausiai auganti valstybė. Inovacinę veiklą Lietuvoje vykdo pusė šalies įmonių.

·         Lietuva išsikovojo pasaulio lazerių rinkos lyderės pozicijas. Lazerių sektoriaus sukurtą produkciją eksportuojame į daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Mūsų šalyje pagaminta produkcija naudojasi 90 iš 100 geriausių pasaulio universitetų.

·         Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 90 gyvybės mokslų industrijos bendrovių, o šalies mokslininkai prisideda prie projektų, pretenduojančių laimėti Nobelio premiją. Lietuvoje investuoja ir veiklą vykdo didžiosios gyvybės mokslų korporacijos.

·         Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių apyvarta siekia 4,3 milijardų eurų. Daugiau nei 70 procentų inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama. Didžiausią potencialą Lietuvoje turi dvi itin didelės kompetencijos reikalaujančios sritys: robotika ir transporto sistemos. Lietuvos kūrėjų siūlomi inovatyvūs produktai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir žengia koja kojon su ketvirtąja pramonės revoliucija.

mES rūpinamės savo paveldu

·         Europos Sąjungos lėšomis finansuojami projektai užtikrina, kad Lietuvos kultūra ir jos paveldu galėtų džiaugtis ateities kartos.

·         Vieni iš daugelio projektų – renovuoti ir pritaikyti edukacinei veiklai bei kultūriniam turizmui Grafų Tiškevičių šeimos koplyčios – mauzoliejai, rekonstruota, restauruota bei viešojo turizmo reikmėms pritaikyta Mažeikių rajono Renavo dvaro sodybos oficina, atnaujinta Molėtų miesto laisvalaikio ir pramogų infrastruktūra.

mES tvarūs ir konkurencingi

·         Elektros jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ tapo energetiniais tiltais, sujungusiais mūsų elektros rinką su patikimomis ir konkurencingomis Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkomis. 2025 metais baigsime sinchronizuoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemą su Europos tinklais ir būsime galutinai integruoti į patikimą ir modernią Europos energetikos sistemą.

·         Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis (GIPL) – dar viena gyvybiškai svarbi arterija, kuri 2021 metais pirmą kartą sujungs Baltijos šalių ir Vakarų Europos dujų sistemas. Tai atneš dar daugiau energetinio saugumo, konkurencijos ir ekonominės naudos mūsų vartotojams.

·         Jau penktus metus skaičiuojantis suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ sugriovė Rusijos „Gazprom“ monopoliją ir užtikrino valstybės energetinę nepriklausomybę. „Independence“ sukūrė sąlygas bendradarbiauti su Norvegijos, JAV ir kitų šalių kompanijomis, todėl Lietuvos vartotojai gali pirkti dujas už geriausią kainą pasaulinėje rinkoje.

·         Švari ir žalia energija – ateities energijos šaltinis. Į tą ateitį Lietuva žengia ryžtingai ir yra viena lyderių ES plėtojant vėjo, saulės, biomasės energetiką. Lietuva užsibrėžė ambicingą tikslą – 2050 metais visą elektros energiją ir šilumą pasigaminti iš atsinaujinančių ir aplinkos neteršiančių šaltinių. Pusė elektros vartotojų taps savarankiškais energijos gamintojais ir nuosavose elektrinėse gamins elektros energiją.

mES kuriame ateitį

·         Darbe vertinami gebėjimai, o ne lytis. Lietuvoje už tą patį darbą moterims ir vyrams privaloma mokėti vienodą darbo užmokestį

·         Lietuvių moterų aktyvumas darbo rinkoje yra labai aukštas, o sukurta teisinė apsauga padeda griauti „stiklinių lubų“ fenomeną. Europos Sąjungos mastu Lietuva yra tarp lyderių

·         Keičiasi požiūris į tėvystę. Vyrai nuo pat pirmų dienų skatinami rūpintis savo mažyliais – jiems suteikiamos mokamos vieno mėnesio tėvystės atostogos

·         Žmonės gali nevaržomai keliauti ir dirbti kitose Europos Sąjungos šalyse, kuriose jiems užtikrinamos teisės į nedarbo ir socialinį draudimą bei išmokas šeimai.

mES saugome bendrąją rinką

·         Lietuvos muitinė kas dieną kovoja su kontrabandininkais, nesąžiningais prekiautojais ir organizuotais nusikaltėliais, saugo Europos Sąjungos rinką nuo nesaugių ir nelegalių prekių: narkotinių medžiagų, rūkalų, ginklų, padirbtų daiktų, šešėlinių pinigų, saugomų gyvūnų ir kt.

·         Išlaikome pusiausvyrą tarp veiksmingo muitinės tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Į mūsų šalį legalūs ir sąžiningai gabenami kroviniai keliauja sklandžiai ir greitai. Už juos surinkti mokesčiai papildo Lietuvos ir Europos Sąjungos biudžetą.

·         Lietuvos muitininkas – aktyvus Lietuvos ir Europos Sąjungos kūrėjas, dirbantis atsakingą ir dažnai pavojingą darbą. Nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik visuomenės saugumas, bet ir valstybės klestėjimas.

mES sujungiame žmones

 

·         Pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje ir pasaulyje. Interneto ryšys mūsų šalyje – vienas pigiausių Europos Sąjungoje. Dėl gerai išplėtotos infrastruktūros net 99 procentai Lietuvos gyventojų gali naudotis plačiajuosčiu ryšiu ir internetu.

·         Didelės įtakos plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turėjo kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo projektų RAIN ir RAIN – 2 įgyvendinimas. Nutiesta apie 9100 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų, prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungti 982 miesteliai ir kaimai, beveik milijonui Lietuvos gyventojų sudaryta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio tinklų teikiamomis paslaugomis. Lietuva tęsia interneto infrastruktūros plėtrą ir siekia, kad iki 2020 metų visoje šalies teritorijoje būtų prieinamas naujos kartos interneto ryšys.

·         Šie projektai, kurių bendra vertė 82 milijonai eurų, buvo finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Europos Komisijos 2015 metais paskelbtame Europos plačiajuosčio interneto konkurse projektas RAIN – 2 įvertintas „Socialinio ir ekonominio poveikio ir prieinamumo“ nominacija.

mES socialiai atsakingi

·         Europos socialinio fondo lėšomis visoje Lietuvoje įgyvendinami projektai, kurie padeda neįgaliesiems rasti darbą, įgyti išsilavinimą ir profesiją, studijuoti, persikvalifikuoti, atrasti mėgstamą veiklą.

·         Įgyvendinant projektus teikiama pagalba neįgaliųjų šeimos nariams leidžia susidoroti su buities rūpesčiais, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, o sergantiems kuo ilgiau gyventi savo namuose ir išvengti ilgalaikės stacionarios globos.

mES sveiki ir aprausti

·         Europos sveikatos draudimo kortelė – tai dokumentas, kuriuo gali naudotis visi privalomąjį sveikatos draudimą turintys žmonės. Šiuo metu Lietuvoje išduota beveik 570 000 galiojančių Europos sveikatos draudimo kortelių. Tokios kortelės išduodamos ir kitose ES šalyse.  

·         Šis dokumentas garantuoja, kad ją turintiems bus suteikta būtina medicinos pagalba laikinai viešint visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje. Už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas visiškai arba iš dalies sumoka ligonių kasos. 

·         Europos sveikatos draudimo kortelę nemokamai užsisakyti galima teritorinėse ligonių kasose, taip pat internetu. Daugiau informacijos: www.vlk.lt

mES mokomės kartu

·         Europos Sąjunga suteikia naujų galimybių Lietuvos mokiniams, mokytojams, studentams ir dėstytojams tobulėti. Europos Sąjungos mainų programų teikiamomis galimybėmis jau pasinaudojo 55 000 aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų, 23 000 profesinių mokyklų mokinių ir mokytojų bei 20 000 bendrojo ugdymo mokyklų mokinių ir mokytojų.

·         Lietuvos mokslininkai jungiasi į bendrus mokslinių tyrimų tinklus ir dirba kartu su pasaulio mokslo centrais. Lietuvos mokslininkų tyrimai pelno prestižines Europos mokslo stipendijas. Viena jų leidžia dalyvauti Marijos Sklodovskos – Kiuri podoktorantūros programoje, skirtoje novatoriškiems moksliniams tyrimams ir savarankiškai akademinei karjerai skatinti. Ja sėkmingai naudojasi Lietuvos mokslininkai.

·         Patirties pasisėmę lietuviai turi galimybę grįžti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis renovuotus ir modernia įranga aprūpintus universitetus, mokslo centrus, mokyklas.

 

mES giname vartotojų teises

·         Europos vartotojų centras nemokamai padeda visiems vartotojams, kurie kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Norvegijoje ar Islandijoje asmeniniam vartojimui įsigijo netinkamos kokybės prekę ar paslaugą. Jeigu kilo problemų dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių, dingusio, sugadinto ar vėluojančio bagažo, dėl internetu pirktų prekių ar paslaugų, dėl automobilių nuomos ar apgyvendinimo paslaugų, kreipkitės pagalbos į Europos vartotojų centrą.

·         Per praėjusius metus Europos vartotojų centras Lietuvoje vartotojams iš viso padėjo atgauti daugiau nei 64 000 eurų.

mES atgaiviname kaimą

·         Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktai eksportuojami į daugiau kaip 140 šalių.

·         Bendra Europos Sąjungos tiesioginių išmokų suma 2019 metais žemdirbiams sieks 483,68 milijonų eurų. Dėl Europos Sąjungos investicijų iki 2023 metų bus sukurta ir išsaugota apie 27 000 darbo vietų. Lietuvoje yra susikūrusios 49 vietos veiklos grupės – kaimo bendruomenių lyderiai.

·         Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programą šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirta 1 978 milijonai eurų.

mES patikimi kaimynai

·         Lietuva teikia svarią paramą Rytų partnerystės šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai – padedame joms kurti demokratinę visuomenę ir siekti europinių standartų. Tvirtai remiame Rytų partnerystės valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

·         Nuosekliai palaikome Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos siekį ateityje tapti Europos Sąjungos narėmis. Šiuo tikslu padedame joms įgyvendinti asociacijos susitarimus ir būtinas reformas, siekiame gilesnės sektorinės integracijos į Europos Sąjungą ir tikimės, kad Ukraina, Sakartvelas ir Moldova taps integralia Europos Sąjungos vidaus rinkos dalimi.

·         Visose 6 Rytų partnerystės šalyse nuo 2004 metų Lietuva įgyvendino 886 dvišalius ir regioninius vystomojo bendradarbiavimo projektus ir 40 Europos Sąjungos Dvynių projektų.

·         Būdama tarptautinės donorų bendruomenės narė, Lietuva remia tarptautinės bendruomenės pastangas siekti tvaraus augimo bei vystymosi ir kituose pasaulio regionuose, padeda nuo stichinių nelaimių ir karinių konfliktų nukentėjusiems žmonėms.

 

mES judame laisvai

·         Laisvas asmenų, paslaugų ir prekių judėjimas – vienas svarbiausių Lietuvos narystės Europos Sąjungoje laimėjimų.

·         2007 metais Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir atvėrus vidaus sienas, keliauti tapo paprasčiau ir patogiau, sparčiai pradėjo augti ekonomika.

·         Šengeno erdvės išorės sienos ilgis – daugiau kaip 50 000 kilometrų. Lietuva yra atsakinga už vieną ilgiausių Europos Sąjungos išorės sienos atkarpų – 1070,66 kilometrų (su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika). Europos Sąjungos išorės sienos saugomos atsakingai ir efektyviai, diegiant pažangias sienų stebėjimo technologijas.

·         Šengeno erdvėje galimybė nevaržomai judėti užtikrinama 26 valstybių, kuriose gyvena daugiau kaip 400 milijonų gyventojų, teritorijoje.

·         Lietuvos narystės Šengene 10 – metų sukaktis iškilmingai buvo minėta Valdovų rūmuose surengtoje diskusijoje, skirtoje aptarti Europos Sąjungos migracijos politiką.