Skip to the content
Menu

Rekomendacijos dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje viešinimo

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, vykdydama projektą „Lietuvos ES politikos veiksmingumo didinimas“, bendradarbiaudama su viešųjų ryšių agentūra „Agency 1323“, atliko Lietuvos narystės ES viešinimo tyrimą bei situacijos vertinimą bei pateikia rekomendacijas dėl veiksmingesnio ES narystės viešinimo.

Santrauka

  1. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
    • Tyrimai
    • Dabartinis ES komunikacijos koordinavimo modelis
    • Komunikacijos kanalai ir turinio kokybė
    • Kitų šalių patirtis
  2. REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS NARYSTĖS ES VIEŠINIMO STRATEGIJOS
    • SWOT analizė
      • Stiprybės
      • Silpnybės
      • Grėsmės
      • Galimybės
    • 1 kryptis: Lietuvos politikos ES prioritetų atnaujinimas
      • Nėra problemos/grėsmės – nėra ir sutarimo
      • Pagrindinės rekomendacijos
    • 2 kryptis: Instituciniai ir tarpinstituciniai barjerai
      • Institucinės atminties nebuvimas
      • Koordinuoto ES komunikatorių tinklo kūrimo būtinybė
      • Korespondentas Briuselyje
      • Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais
      • Pagrindinės rekomendacijos
    • 3 kryptis: ES komunikacijos kompetencijų gerinimas
      • Nėra ES komunikacijos ekspertų
      • Finansai
      • Sudominta žiniasklaida – misija (ne)įmanoma?
      • Prioritetas: ne pranešimai žiniasklaidai, o inicijuotos temos
      • Briefingų būtinybė
      • Socialinių tinklų panaudojimas
      • Pagrindinės rekomendacijos
    • 4 kryptis: ES komunikacijos prioritetinių krypčių nusistatymas
      • Europos temos įdiegimas į švietimo sistemą
      • Atskirtis: „Mes“ vs „Jie“
      • Pagrindinės rekomendacijos
  1. Dokumentai ir tyrimai

Šiuo metu didesnė dalis Lietuvos gyventojų yra pro-europietiški: 2017 m. rudens Eurobarometro duomenimis 65 proc. gyventojų teigia pasitikintys Europos Sąjunga, tačiau šis gyventojų palaikymas nėra duotybė. Dauguma gyventojų sutinka, kad lietuviai kuria ES, tačiau jaučiamos abejonės dėl Lietuvos ir lietuvių lygiateisiškumo ES. Lietuviai – vieni mažiausiai manančių, kad jų balsas turi įtakos ES sprendimams.

Analizuojant dabartinį ES komunikacijos koordinavimo modelį, konstatuota, kad vieningos ir bendrai EK, EP ir Lietuvos institucijų, veikiančių ES Taryboje, įgyvendinamos ES komunikacijos strategijos šalyje nėra. Visos institucijos, kaip savo srities ekspertiniai atstovai, komunikuoja jų kompetencijos srityje esančias naujienas ir žinias. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir komunikacijos koordinavimas yra ribotas ir dažnai paremtas tik asmeniniais ryšiais.

Išanalizavus kitų šalių patirtį, dabartinę Lietuvos ES narystės viešinimo situaciją Lietuvoje ir įvertinus diskusijų metu su URM darbuotojais išskirtas Lietuvos narystės ES ir Lietuvos narystės ES komunikacijos stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes, išskirtos keturios pagrindinės sritys, kuriose būtini pokyčiai, siekiant užtikrinti efektyvią Lietuvos politikos ES komunikaciją:

1) Lietuvos politikos ES prioritetų atnaujinimas ateinančiai finansinei perspektyvai (iki 2027 m.). Prioritetus būtina formuluoti aiškiai, su pamatuojamais siektinais rodikliais. Taip pat būtina inicijuoti diskusiją Seime ir aukščiausiu politiniu lygmeniu atualizuoti ES, kaip saugumo garanto, klausimą. Lietuvos ES politikos viešinimo strategija turi būti kuriama nuosekliai, tapti natūralia ES politikos formavimo ir įgyvendinimo dalimi, įtraukiant visas politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujančias institucijas.

2) Institucinių ir tarpinstitucinių barjerų pašalinimas. Būtina ne tik atnaujinti nuo 2012 m. galiojančias, bet dabartinės situacijos neatliepiančias UR ministro Visuomenės informavimo apie narystę ES koordinavimo rekomendacijas, bet taip pat kurti komunikatorių tinklą, stiprinti institucinę atmintį, atnaujinti veiklų koordinavimąsi su EK ir EP atstovybėmis, atnaujinti bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelį ir įgalinti socialinius partnerius. Būtina inicijuoti diskusiją dėl Europos Judėjimo Lietuvoje bei grįžti prie korespondento Briuselyje klausimo ir spręsti jį politiniame lygmenyje.

3) ES komunikacijos kompetencijų didinimas. Pirmiausia privaloma numatyti būtinus finansus ir dedikuoti profesionalius žmones darbui su ES komunikacija. Rekomenduojama šiam darbui atlikti numatyti 4 specialistų komandą. Taip pat yra būtinas reguliarus institucijų darbuotojų komunikacijos žinių ir bendrųjų žinių apie ES aktualijas atnaujinimas, mokymų ir seminarų organizavimas. Efektyviam darbui su žiniasklaida užtikrinti būtina rengti reguliarius briefingus aktualiais klausimais, inicijuoti temas ir aktyviai dirbti socialiniuose tinkluose.

4) ES komunikacijos prioritetinių krypčių nusistatymas. Artimiausiu laikotarpiu galimi komunikacijos prioritetai: visuomenės Lietuvos ES politikos palaikymas; visuomenės suvokimas, kad jie daro įtaką ES sprendimams (lietuviai – pilnateisiai ES nariai). Visų institucijų komunikacijos prioritetai turi sietis su bendrais prioritetais ir būti formuluojami finansinės perspektyvos laikotarpiui. Komunikacijos efektyvumas turi būti matuojamas vykdant kasmetinius tyrimus. Taip pat rekomenduojama tęsti sėkmės pavyzdžiu tapusias „Kurk Lietuvai“ rekomendacijas švietimo srityje. Išnaudoti 15-osios Lietuvos narystės ES metus Lietuvos ES politikos veiksmingumo įvertinimui, tikslų ir prioritetų su visuomene aptarimui. Reikalingos ekspertų įžvalgos viešojoje erdvėje diskutuojamais probleminiais ES politikos klausimais. Internetinės svetainės (www.manoeuropa.lt ir www.manoeuropa.eu) sukūrimas ir aktyvus naudojimas, siekis padaryti ją centralizuota nuoseklios informacijos apie Lietuvos narystę ES svetaine.

Šios rekomendacijos yra Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) įgyvendinamo Europos Sąjungos (toliau – ES) projekto „Lietuvos ES politikos veiksmingumo didinimas“ dalis siekiant efektyvinti informavimą apie Lietuvos narystę ir Lietuvos ES politikos prioritetus.

Rekomendacijos parengtos remiantis Lietuvos narystės ES viešinimo esamos situacijos analize ir jos įvertinimu, 2017 m. rudenį atliktomis visuomenės nuomonės apklausomis ir giluminiais interviu bei savarankiškai surinkta medžiaga. Nepaisant aukšto ES palaikymo Lietuvoje, visuomenėje vyrauja menkas supratimas apie Lietuvos interesų atstovavimą ES. Lietuvos atstovavimo ES Taryboje viešinimo koordinavimas remiasi 2012 m. UR ministro rekomendacijomis, tačiau dauguma priemonių jau pasenusios, o komunikacijos priemonės ir technologijos yra stipriai pasikeitusios. Egzistuojant naujų kibernetinių ir informacinių atakų grėsmei, būtina koordinuotai komunikacijai skirti kur kas didesnį dėmesį ir resursus.

Projekto įgyvendinimo metu taip pat buvo surengti mokymai URM ES departamento ir kitų departamentų, dirbančių su ES klausimais, darbuotojams. Taip pat surengtos diskusijos su URM darbuotojais, žiniasklaidos atstovais, Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos (toliau – VESK) nariais, ES koordinatoriais visose ministerijose ir nevyriausybinio sektoriaus (toliau – NVO) atstovais bei socialiniais partneriais.

Rekomendacijos apima keturias pagrindines sritis, kuriose būtini pokyčiai, siekiant užtikrinti efektyvią Lietuvos politikos ES komunikaciją: Lietuvos politikos ES prioritetų atnaujinimas ateinančiai finansinei perspektyvai, institucinių ir tarpinstitucinių barjerų pašalinimas, ES komunikacijos kompetencijų didinimas bei ES komunikacijos prioritetinių krypčių nusistatymas. Rekomendacijomis siekiama atkreipti dėmesį į ES komunikacijos klausimo kompleksiškumą ir problematiškumą bei pagerinti ES komunikacijos situaciją Lietuvoje bei prisidėti prie koordinuoto ir efektyvaus URM, kitų valstybės institucijų, žiniasklaidos ir socialinių partnerių bendradarbiavimo.

Tyrimai

Šiuo metu didesnė dalis Lietuvos gyventojų yra pro-europietiški: 2017 m. rudens Eurobarometro duomenimis 65 proc. gyventojų teigia pasitikintys Europos Sąjunga (toliau – ES). Tačiau šis gyventojų palaikymas nėra duotybė ir visuomenės nuomonė gali pradėti keistis dėl daug veiksnių.

Dauguma gyventojų sutinka, kad lietuviai kuria Europos Sąjungą, tačiau jaučiamos abejonės dėl Lietuvos ir lietuvių lygiateisiškumo ES. Lietuviai – vieni mažiausiai manančių, kad jų balsas turi įtakos ES sprendimams. Tik nedidelė dalis lietuvių mano, kad jų balsas turi įtakos ES (27 proc.). Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad lietuviai vienu metu palaiko ir remia Europos Sąjungą, bet ES įvaizdis lietuvių akyse smunka. Eurobarometro duomenimis nuo 2017 m. pavasario iki rudens pozityvus ES įvaizdis Lietuvoje sumažėjo daugiausia iš visų ES šalių (teigiamas ES įvaizdis nukrito 5 proc. ir šiuo metu siekia 46 proc.).

Visuomenėje vyrauja nuostata, kad Lietuva yra maža valstybė, kuri turi ribotas galimybes daryti realią įtaką ES sprendimų priėmime. Lietuvos gyventojai vienareikšmiškai teigiamai vertina ES teikiamą naudą, tačiau pati ES yra suprantama labiau kaip finansinė donorė Lietuvai, o ne bendrija, kurios veikloje dalyvauja Lietuva, kuri daro didelę įtaką kasdieniam Lietuvos gyvenimui, kurios išlikimas ir stiprybė yra ir Lietuvos gerovės bei saugumo garantas.

Artėjantys Europos Parlamento rinkimai ES tematiką darys tik dar aktualesnę. Tai yra puiki galimybė aktualizuoti ES svarbą Lietuvai ir išnaudoti šią progą proaktyviai komunikacijai. Tačiau Europos parlamento rinkimai suteikia ne tik galimybes, bet kelia tam tikrų iššūkių, kad bus naudojamasi situacija, siekiant nedraugiškų tikslų Lietuvos ir ES atžvilgiu. Europos Komisija jau dabar yra identifikavusi, kad jos tikslas, artėjant EP rinkimams, yra kovoti su melagingomis naujienomis (angl. fake news). Visuomenėje vyraujanti nuomonė apie menką Lietuvos įtaką ES sprendimams, apie finansinę priklausomybę nuo ES yra palanki terpė neigiamą ES įvaizdį konstruojantiems priešiškų šalių naratyvams, tarp kurių dažniausiai pasitaikantys: „Lietuva anksčiau pakluso Maskvai, dabar Briuseliui“; „Lietuva – našta Europos Sąjungai, pati nieko neduoda, tik gauna“; „Pasibaigus Europos pinigams, narystė ES bus nenaudinga“.

 

Dabartinis ES komunikacijos koordinavimo modelis

Remiantis dabartiniais dokumentais, ES klausimų koordinavimą reglamentuoja 2004 m. sausio 9 d. LRV nutarimas Nr. 21, o Lietuvos narystės ES viešinimo koordinavimą – 2012 m. kovo 15 d. užsienio reikalų ministro įsakymas Nr. V-53 „Dėl visuomenės informavimo apie Lietuvos narystę ES koordinavimo rekomendacijų“.

Šiuo metu Lietuvoje ES komunikaciją aktyviai vykdo Europos Komisijos (toliau – EK) atstovybė, Europos Parlamento informacinis biuras (toliau – EPIB) bei Lietuvos Europos Parlamento nariai. Pastebima, kad tokia situacija yra dažna daugelyje šalių, taigi tai daro visą ES komunikaciją labai sudėtingą. Dažnai ši komunikacija orientuota į institucijų politinius tikslus ir atskirai nustatomus metinius prioritetus, kurie nebūtinai yra pritaikyti atskirai šaliai ar jos visuomenei. Susidaro situacija, kai vienos svarbiausių ES sprendimų priėmime dalyvaujančių institucijų – ES Tarybos – viešinimo nėra arba jis labai menkas.

Vieningos ir bendrai EK, EP ir Lietuvos institucijų, veikiančių ES Taryboje, įgyvendinamos ES komunikacijos strategijos šalyje nėra. Visos institucijos, kaip savo srities ekspertiniai atstovai, komunikuoja jų kompetencijos srityje esančias naujienas ir žinias. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir komunikacijos koordinavimas yra ribotas ir dažnai paremtas tik asmeniniais ryšiais.

Nuo 2009 m. egzistavęs URM susitarimas su EK atstovybe ir EPIB dėl Valdymo partnerystės nutrūko 2012 m. pasibaigus bendrai skiriamam ES finansavimui komunikacijai. Dauguma vėliau URM su kitomis institucijomis įgyvendintų Lietuvos narystės ES viešinimo iniciatyvų buvo projektinio pobūdžio ir rėmėsi projektiniu finansavimu, neužtikrinančiu tęstinumo, kryptingos ir nuoseklios veiklos[1].

 

Taip pat reikia pripažinti, kad šiuo metu nėra ES komunikacijos derinimosi tarp Lietuvos institucijų. Lygiagrečiai Lietuvos pozicijų ES derinimo ir koordinavimo ciklui (LINESIS, VESK, Vyriausybė, ERK) nėra koordinuojama ir vykdoma nuosekli Lietuvos pozicijų ES Taryboje komunikacija.

Taip pat būtina pripažinti, kad ES komunikacijoje nebuvo remiamasi Lietuvos ES politikos 2015 – 2020 m. strateginėmis kryptimis. Šis dokumentas turėtų būti atnaujintas ir labiau pritaikytas praktiniam naudojimui. Iš strateginių krypčių turėtų būti suformuluojami norimi pasiekti tikslai. Tik turint sutartus, apibrėžtus ir aiškius Lietuvos narystės ES tikslus galima diskutuoti ir sutarti dėl komunikacijos tikslų.

Tokia situacija, kai Lietuvos visuomenei nekomunikuojami Lietuvos ES politikos prioritetai, jų formavimas ir įgyvendinimas (pirmiausia atstovavimas ES Taryboje, taip pat ir kitose ES institucijose) kuria vis didesnę atskirtį „mes“ ir „jie“, t.y. visuomenei nežinomi sprendimų priėmėjai, esantys kažkur Briuselyje. Neaiškios nacionalinės ir ES kompetencijos ribos sudaro palankias sąlygas dezinformacijai ir ES kaltinimui dėl nacionalinės politikos ar jos įgyvendinimo trūkumų.

 

Komunikacijos kanalai ir turinio kokybė

Kalbant apie komunikacijos kanalus, visuomenė apie Lietuvos narystę ES ir priimamus sprendimus ar derybas yra informuojama siunčiant pranešimus žiniasklaidai, informaciją talpinant kiekvienos iš institucijų internetiniuose tinklalapiuose, kartais – televizijoje ar radijuje. Diskusijų su Lietuvos institucijomis metu paaiškėjo, jog vos keletas jų inicijuoja temas žiniasklaidoje, naudodami briefingus žurnalistams. Pagrindinė komunikacijos su žiniasklaida priemonė daugelyje institucijų išlieka pranešimai žiniasklaidai. Diskusijų metu su Lietuvos institucijomis paaiškėjo, kad skirtingų institucijų komunikacijos vadovai labai skirtingai vertina komunikacijos formų efektyvumą. Kai kurių institucijų atstovai mano, jog ES projektų viešinimas reklamos priemonėmis – užsakomaisiais straipsniais ar laidomis – yra puikus ir pakankamas instrumentas ES komunikacijai.

Institucijos supranta poreikį komunikuoti socialiniuose tinkluose (Facebook paskyras turi visos institucijos), tačiau socialinėje medijoje skelbiama informacija nėra pagauli dėl turinio, kuris skelbiamas bei jo pateikimo formos. Pastebimas mažas sekėjų įsitraukimas ir aktyvumas. Dažnam institucijų specialistui, dirbančiam su socialiniais tinklais, trūksta kompetencijų, be to, pastebima, kad tai yra tik epizodinis jo/jos darbas, kuriam skiriama šiek tiek dėmesio tik tada, „kai lieka laiko“.

 

Kitų šalių patirtis

Remiantis URM darbuotojų konsultacijomis su kitomis ES valstybėmis narėmis (toliau – VN) ir išanalizavus jų gerąją ir pateisinusią praktiką galima daryti tokias pagrindines išvadas:

  • Komunikacija ES klausimais daugelyje VN yra koordinuojama. Vyksta bendradarbiavimas ES komunikacijos klausimais tiek tarp šalies institucijų, tiek su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovybėmis.
  • Komunikaciją reguliariai vykdo visos nacionalinės ir savivaldos institucijos, dalyvaujančios ES politikos formavime (valstybių ir vyriausybių vadovai; parlamentų
  • Europos reikalų komitetai; Ministrai ir ministerijos; kitos valstybės ir savivaldos institucijos). Šalies pozicijų ES klausimais viešinimas nuosekliai sutampa su šių pozicijų formavimo, tvirtinimo ir atstovavimo procesu.
  • ES komunikacijos funkcijoms atlikti taip pat yra paskirti ES komunikacijos žmonės, išmanantys ir ES klausimus.
  • Stiprus NVO sektoriaus įtraukimas. Vienos jungiančios skėtinės organizacijos Europos Judėjimas
  • Skiriamas pastovus biudžetas valstybės interesų ir politikos ES komunikacijai.
  • Didelis dėmesys skiriamas švietimui, ES temos atsiranda mokyklų programose, yra integruojamos į skirtingas veiklas ir iniciatyvas.

 

 

[1]Pasirengimas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir komunikacija taip pat finansuota ES paramos lėšomis.

Siekiant įvertinti dabartinę ES komunikacijos situaciją, vyko diskusijos su skirtingomis grupėmis: URM darbuotojais, dirbančiais su ES komunikacija, žiniasklaidos atstovais, NVO ir socialiniais partneriais, VESK nariais bei ES koordinatoriais.

Prieš išskiriant esmines ES komunikacijos problemas bei identifikuojant galimus jų sprendimo būdus ar pateikiant rekomendacijas, pateikiama diskusijų metu atlikta SWOT (stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių) analizė.

SWOT analizė

Stiprybės

Sukauptos žinios ir ekspertiškumas; turima patirtis (pirmininkavimo ES Tarybai); aktyvus ES atstovybės vadovas, pro-Europietiška šalies vadovybė; stiprus Lietuvos biurokratų, dirbančių su europiniais klausimais, branduolys; ES – kaip prioritetas ir duotybė, kuris kol kas nekvestionuojamas; apibrėžtas veikėjų ratas; gebėjimas susitelkti grėsmės akimirką (esant krizei, įmanoma greita konsolidacija); nemažas su ES klausimais dirbančių žmonių skaičius, nedidelė administracija, taigi nedidelis ir lengvas koordinavimo modelis.

Silpnybės

Vizijos ir strategijos neturėjimas; resursų ir efektyvumo trūkumas; institucinis fragmentiškumas ir segmentavimasis; nėra vykdoma nuosekli Lietuvos pozicijų ES klausimais ir dalyvavimo ES sprendimų priėmime komunikacija; ES sudėtingas ir kompleksinis subjektas; žinių apie ES veikimą trūkumas tarp pačių sprendimų priėmimo dalyvių; komunikacijos kompetencijų trūkumas; institucinės atminties nebuvimas ir koordinuotos informacijos perdavimo sistemos neturėjimas; didelė žmonių kaita; Lietuvos narystės ES viešinimo koordinavimas URM perduotas ES departamentui, kuriame nepakanka žmogiškųjų resursų ir komunikacijos kompetencijos turinčių žmonių; skirtingi viceministrai, koordinuojantys ES ir viešųjų ryšių bei komunikacijos klausimus (skirtingas pavaldumas); ne nuolatinis ir projektinis finansų skyrimas ES komunikacijos klausimams; neefektyvi pirkimų ir trečiųjų šalių finansavimo sistema, neleidžianti prisitraukti socialinių partnerių; koordinavimo nebuvimas; vidinės vadybos trūkumas; komunikacijos efektyvumas nėra niekaip matuojamas.

Grėsmės

Išorinių jėgų noras matyti ES silpną arba išnykstančią (latentinė grėsmė); emigruojantis jaunimas, kuris labiausiai tiki Europos idėja; potencialios krizės ES viduje; ES identiteto stoka; visuomenės politinės diskusijos trūkumas; išsiskirianti, nekoordinuota ir nevieninga EP, EK ir Lietuvos institucijų ES komunikacija (užprogramuota institucinė konkurencija komunikuojant apie ES ir taip prioritetizuojant ir proteguojant savo instituciją ir jos nuopelnus); didėjanti politinio populizmo banga ir euroskeptikų įsigalėjimas senosiose ES valstybėse narėse; socialinė atskirtis; ilgas ES sprendimų priėmimo procesas – nematomas greitas poveikis ir rezultatas.

Galimybės

Kol kas didelė visuomenės parama ES; 15 metų Lietuvos narystės ES sukaktis 2019 metais; NVO sektorius, kuris siekia bendradarbiavimo (reikia tik atrasti efektyvias formas ir kanalus); žiniasklaidos domėjimasis ES temomis, kurios jautrios visuomenei; glaudesnis bendradarbiavimas ir koordinuotas veikimas tiek su nacionaline, tiek su regionine žiniasklaida; konkretūs sėkmės projektai ir sėkmės istorijos, kurios kuria teigiamą ir pridėtinę visuomenės nuomonę; efektyvus ir profesionalus socialinės medijos naudojimas; gaunamos ir turimos ES lėšos; lietuviai, dirbantys skirtingose ES institucijose; vertybinis identitetas laikyti save ES dalimi.

Šiuo metu Lietuvos politikos ES prioritetus apibrėžia Lietuvos ES politikos 2015–2020 metų strateginės kryptys. Remiantis šiuo dokumentu, Lietuvos ES politikos tikslas 2015-2020 metais – „kurti augančią ir saugią Lietuvą veiksmingoje ES“. Dokumente įvardijama, jog šiuo metu siekiama:

Pirma, užtikrinti nuoseklią, aktyvią, į rezultatus orientuotą, nacionalinius ir ES interesus atitinkančią Lietuvos ES politiką ir šios politikos tęstinumą.

Antra, užtikrinti, kad valstybės institucijos susitelktų, siekdamos augančios ir saugios Lietuvos stiprioje ir veiksmingai dirbančioje ES.

Trečia, siekti, kad Lietuvos ES politikos tikslai būtų suprantami visuomenei ir skatintų aktyvesnį piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese.

Detalesnius Lietuvos ES politikos prioritetus apibrėžia Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planas, Seimo ir Vyriausybės sprendimai ES klausimais, Europos Komisijos darbo programa, kiti Lietuvos ir ES įvairių sričių politikos strateginiai dokumentai.

Nepaisant akcentuotų siekių, orientuotų į rezultatus, Lietuvos politikos prioritetų ES formuluotės dažnai yra bendros, o siekiami tikslai nėra aiškiai pamatuojami. Siekiai, kad valstybės institucijos susitelktų, o Lietuvos ES politikos tikslai būtų suprantami visuomenei ir ji būtų įsitraukusi, negali būti įgyvendinami be nuolatinės veiksmingos komunikacijos pastangų ir priemonių.

Diskusijų su institucijų atstovais metu taip pat išryškėjo akivaizdus poreikis turėti išgrynintus ir aiškius tikslus, kurių pasiekimas būtų pamatuojamas. Narystė Europos Sąjungoje yra suprantama kaip gėris ir institucijų atstovai supranta to vertę, tačiau pritaria nuomonei, kad bendri tikslai ir prioritetai vienija, taigi būtina juos turėti aiškiai suformuluotus.

Nėra problemos/grėsmės – nėra ir sutarimo

Daugumai institucijų būdingas noras kooperuotis ir bendrai veikti tik tada, kai yra konkreti problema ar grėsmė arba kai yra aiškiai ir aukščiausiu lygmeniu nustatytas ir iškomunikuotas tikslas. Sėkmingais tokio veikimo pavyzdžiais galime laikyti visų institucijų ir valdžios atstovų susitelkimą siekiant narystės ES, taip pat ruošiantis pirmininkavimui ES Tarybai ar prieš euro įvedimą. Reikia pripažinti, kad šiems dideliems tikslams pasiekti buvo vykdomos didelės kampanijos, įgyvendinti tarp-instituciniai bendradarbiavimo planai. Bendras visų institucijų darbas siekiant šių tikslų įrodė, kad esant visuotinai sutartam tikslui bendradarbiavimas veikia labai efektyviai.

Būtina akcentuoti, kad ES, būdama kompleksinė institucija, nėra tik ekonominė ar socialinė gerovė, ji taip pat yra ir itin svarbus saugumo bei stabilumo garantas. Būtinas yra ES klausimų aktualizavimas ir politinis palaikymas. Grėsmių įvardijimas ir galimų pasekmių identifikavimas dažnai tampa pagrindu politikams veikti. Šiam pratimui atlikti dabar yra itin palankus metas – artėja Europos Parlamento rinkimai. Tikėtina, kad jų metu suaktyvės ES priešiškos jėgos ir vykdys prieš ES nukreiptą tikslingą komunikacinę kompaniją.

Europos Komisija jau dabar yra identifikavusi poreikį kovoti su melagingomis naujienomis (angl. fake news) artėjant Europos Parlamento rinkimams. Tikėtina, kad priemonės, kurios buvo naudojamos per rinkimus ar referendumus rezultatams kitose valstybėse paveikti, bus naudojamos ir Europos Parlamento rinkimų metu. Tai kelia iššūkius ES komunikacijai Lietuvoje ir būtina, kad šis klausimas taptų prioritetu Lietuvos politikoje. Taigi Lietuvoje būtina kelti politinį klausimą ir pozicionuoti ES kaip ekonominį, socialinį ir saugumo garantą. Tam yra būtini bendri ministerijų veiksmai, siekiant iškelti šį klausimą į aukščiausią politinį lygį. Tai padėtų kelti diskusiją, kokie yra atnaujinti Lietuvos ES narystės tikslai, aktualizuoti šį klausimą ir skatinti Lietuvos narystės ES vizijos ir tikslų paieškas. Šiuo metu ES dažnai laikoma tikslu, nors iš tiesų turėtų įsivyrauti visuomenės ir politikų suvokimas, kad ES yra priemonė siekiant Lietuvos tikslų.

Diskusijų metu prieita prie išvados, kad dabartinė pakankamai didelė Lietuvos gyventojų parama ES, nėra duotybė. Išlieka retorinis klausimas: ar pasibaigus ar sumažėjus ES skiriamai finansinei paramai, šis visuomenės palaikymas vis dar išliks toks pat didelis? Taigi būtina ruoštis Lietuvos visuomenės ES paramos konsolidacijai, kurią lemtų ne finansiniai motyvai, o vertybiniai įsitikinimai, kad mes – lietuviai – esame ES dalis ir mes kuriame ES tokią, kurioje gyvename, kad ES taip pat yra ir saugumo garantas.

Pagrindinės rekomendacijos

  • Atnaujinti bendrus Lietuvos ES politikos prioritetus ateinančiam laikotarpiui iki 2027 metų, formuluojant juos aiškiai, su pamatuojamais siektinais rodikliais ir komunikuojant juos tarp institucijų bei visuomenei.
  • Inicijuoti diskusiją LR Seimo ERK komitete ir aukščiausiu institucijų lygmeniu aktualizuoti ES, kaip saugumo garanto, klausimą. Taip pat kelti viešinimui reikalingų resursų klausimą. Diskusija LR Seimo Europos reikalų komitete kartu su Valstybės saugumo departamento atstovais, analitikais ir ekspertais padėtų išskirti, kokios grėsmės šiuo metu kyla Lietuvai ir kaip šiame kontekste mums padeda narystė ES.
  • Kurti nuoseklią Lietuvos narystės ES ir Lietuvos ES politikos viešinimo strategiją, į viešinimo koordinavimą įtraukiant visas šios politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujančias Lietuvos institucijas.
  • Užtikrinti, kad viešinimas taptų natūralia Lietuvos ES politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso dalimi.
  • URM turėtų inicijuoti ir koordinuoti Lietuvos ES politikos prioritetų atnaujinimą bei komunikacijos tikslų nusistatymą tarp institucijų.

Tiek institucijų atstovai, tiek socialiniai partneriai ar žiniasklaida diskusijose išskyrė įvairias priežastis, kodėl Lietuvos narystės ES viešinimas šiuo metu nėra pakankamai efektyvus. Viena iš svarbiausių priežasčių – instituciniai ir tarpinstituciniai barjerai.

Institucinės atminties nebuvimas

Diskusijose su institucijų, EK, EPIB, socialinių partnerių atstovais labai dažnai kaip pagrindinis barjeras efektyviam ir kryptingam darbui įvardijama dažna URM darbuotojų kaita. Žinoma, tai yra nulemta pačios institucijos specifinės prigimties (dažnos darbuotojų rotacijos, paskyrimai į kitus padalinius), visgi esminė kliūtis – nesugebėjimas perduoti esamą įdirbį ir tęsti pradėtus darbus. Vieno ir pagrindinio kontaktinio asmens iš URM, kuris dirbtų su ES komunikacija, neturėjimas taip pat yra įvardijama kaip silpnybė ir minusas.

Pastebima, kad su kiekvieno žmogaus kaita pradėti darbai nutrūksta ir viską reikia pradėti daryti ir derinti iš naujo, arba nutraukti vykstantį projektą dėl nutrūkusio tarpinstitucinio koordinavimo. Keičiantis URM darbuotojams, būtina imtis visų priemonių siekiant stiprinti institucinę atmintį ir keičiantis darbuotojams kiek įmanoma sklandžiau ir efektyviau juos įvesti į kontekstą, perduoti esamą informaciją ir įdirbį siekiant tęsti vykdomus projektus ir iniciatyvas.

Koordinuoto ES komunikatorių tinklo kūrimo būtinybė

Diskusijų ir konsultacijų su URM ir kitų institucijų darbuotojais metu nustatyta, kad nėra bendro tarpinstitucinio komunikavimo ES klausimais modelio. Šiuo metu ES klausimų koordinavimas yra perduotas URM[1], kuris taip pat turi atlikti ir ES komunikacijos koordinavimo vaidmenį. Visgi pačiame URM komunikacija ir ES komunikacija priskirta skirtingų departamentų kompetencijoms: komunikacija ir viešieji ryšiai – Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentui, o ES koordinavimas ir ES viešinimo koordinavimas – ES departamentui. Tuo tarpu kitose ministerijose ES viešinimo klausimai yra tik dalis bendros ministerijos komunikacijos.

Didelė atskirtis tarp ES sprendimų priėmimo ir komunikacijos apie šiuos sprendimus. Komunikacija neįtraukiama į patį procesą. Dažnai pasitaikantis atvejis: priimamas sprendimas, o tik vėliau galvojama, kaip apie jį bus komunikuojama. Siekiant didesnio visų su ES komunikacija susijusių institucijų įsitraukimo ir efektyvaus tarpusavio bendradarbiavimo bei koordinuoto bendrų tikslų siekimo, rekomenduojama sukurti ES komunikatorių tinklą, nusistatyti jo veikimo principus ir taisykles bei turėti reguliarius koordinacinius susitikimus dėl ES komunikacijos klausimų.

Tik koordinuotai ir bendrai veikdamos institucijos gali kryptingai siekti išsikeltų komunikacijos tikslų įgyvendinimo, dalintis gerąja praktika ar išmoktomis pamokomis. Tai padėtų spręsti ir šiuo metu gają kiekvienos ministerijos žinybiškumo problemą – t.y. išvengti situacijų, kai kiekviena ministerija komunikuoja tik apie save, savo pasiekimus, o ne bendrus Lietuvos ES narystės tikslus. ES komunikatorių tinkle turėtų būti atstovai iš kiekvienos institucijos, URM galėtų atlikti pagrindinį koordinatoriaus vaidmenį, o susitikimai turėtų vykti reguliariai, pavyzdžiui – kartą per mėnesį.

Visapusiškam požiūriui užtikrinti taip pat būtini ir reguliarūs URM, EK atstovybės ir EPIB koordinaciniai susitikimai, geriausiai – rugpjūčio/rugsėjo mėnesiais dar prieš susiplanuojant ir susidėliojant kitų metų planus. Tokiu būdu būtų užtikrintas visų institucijų platesnis ES komunikacijos matymas, susitarta dėl bendro galimo bendradarbiavimo, išvengiama besidubliuojančių projektų, visos institucijos turėtų bendrą įsivaizdavimą ir sutarimą. Šiuose bendruose susitikimuose su EK atstovybe ir EPIB URM galėtų dalyvauti kaip visų institucijų atstovas.

Korespondentas Briuselyje

Diskusijose su žiniasklaidos atstovais ir ekspertais netgi kelis kartus buvo minima korespondento Briuselyje būtinybė. Lietuva šiuo metu yra vienintelė ES valstybė, kuri neturi korespondento Briuselyje, taigi neturi pirminio informacijos šaltinio iš ES sostinės ir tiesiai iš įvykių vietos.

Žurnalistams kartais tenka remtis informacija iš antrinių šaltinių ir jie pripažįsta, kad tai dažnai iškraipo situacijos matymą. Taip pat pripažinta, kad viešojoje erdvėje ES temos nėra, tačiau reikia, kad ji atsirastų. Tą padaryti būtina tiek vykdant nuolatinę higieninę komunikaciją (pastebint ir analizuojant, kas vyksta ES plotmėje ir kokią įtaką tai turės lietuviams bei jų gyvenimams) ir komunikuojant bei šviečiant apie Lietuvos ES viziją ir ją susisiejant su pasakojimu.

Kalbantis su žurnalistais taip pat buvo konstatuota, kad komunikacija ES klausimais yra ne tik svarbi, tai yra realybė. Taip pat pripažinta, kad korespondento Briuselyje paskyrimas yra politinis sprendimas ir tik politinės valios dėka tai gali įvykti.

Žiniasklaidos atstovai taip pat sutinka, kad neformalios diskusijos su institucijų atstovais, pavyzdžiui URM, yra reikalingos ir naudingos ir jas galima bandyti rengti reguliariai. Tokiu būdu būtų išlaikomas santykis ir kontaktas su žiniasklaida.

Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais

URM, įgyvendindama projektus, bendradarbiauja su skirtingais socialiniais partneriais. Per ilgą laiką sukaupta nemažai kontaktų. Taigi rekomenduotina susisteminti ir atsinaujinti socialinių partnerių sąrašą. Būtina turėti bendrą vaizdą bei pasidaryti NVO ir socialinių partnerių žemėlapį. Per diskusiją su LR institucijomis paaiškėjo, kad socialinių partnerių ir NVO įsitraukimas įvairiose srityse yra labai skirtingas. Tačiau bendro socialinių partnerių ir NVO, dirbančių ES temomis, sąrašo nėra.

Būtina pripažinti, kad bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis, tarp jų – ir URM, socialiniams partneriams dažnai yra sudėtingas dėl pernelyg painių biurokratinių mechanizmų. Diskusijose tapo aišku, kad būtent šios priežastys socialinius partnerius sulaiko ir netgi atbaido nuo galimo bendradarbiavimo ir įvairių iniciatyvų. Taigi rekomenduojama peržiūrėti ir, konsultuojantis su Valstybės Kontrole, atsinaujinti trečiųjų šalių finansavimo modelį bei taisykles. Šiuo metu URM nustatytas bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir jų finansavimo modelis, kuriam yra būdinga per didelė biurokratinė ir administracinė našta (gavus net ir 10 proc. finansavimą iš URM, būtina atsiskaityti už 100 proc. projektų išlaidų). Tai yra per didelė administracinė našta socialiniams partneriams ir dažnai jie nėra suinteresuoti bendradarbiauti.

Remiantis kitų šalių praktika, siūloma inicijuoti diskusiją su NVO, EK, EP siekiant atgaivinti Europos Judėjimą Lietuvoje. Ši pan-Europinė skėtinė NVO veikia daugelyje ES valstybių narių, taip pat Balkanuose, Turkijoje, Šveicarijoje, Kaukazo valstybėse. Ji vienija kitas įvairių sektorių ES NVO. Lietuvoje formaliai yra registruota viešoji įstaiga „Europos Judėjimas” ir pagal „Sodros” duomenis yra du dirbantys asmenys. Tačiau jokių veiksmų, susijusių su ES projektais, ši įstaiga nevykdo. Jos atstovai nedalyvavo ir organizuotoje diskusijoje su NVO. Tikėtina, kad kitos nevyriausybinės organizacijos su tokiu pavadinimu niekam įkurti nepavyks. Lieka klausimas, ar bet kuri kita nauja nevyriausybinė organizacija būtų priimta į „European Movement International”. Šį klausimą būtina diskutuoti su pastarosios atstovais, siekiant išsiaiškinti, koks būtų geriausias šios situacijos sprendimas.

Taip pat reikėtų nusistatyti ir įtvirtinti koordinuoto bendradarbiavimo su Europos Judėjimu Lietuvoje modelį, pavyzdžiui – kartą per pusmetį. Šiuose susitikimuose rekomenduojama dalyvauti URM (kaip visų institucijų – ministerijų – atstovui), EK atstovybei ir EPIB.

ES komunikacija be socialinių partnerių niekada nebus veiksminga. Socialinius partnerius visuomenė traktuoja kaip labiau artimus ir siekiančius naudingų pačiai visuomenei tikslų, nėra priešiško nusistatymo. Visuomenė labiau pasitiki ekspertais ir NVO nei valdžios institucijomis.

Būtini instrumentai, kurie užtikrintų, kad bendradarbiavimas su NVO nebūtų fragmentiškas ir trumpalaikis. Šiuo metu dialogas tarp NVO ir valstybės institucijų nėra stiprus, dažnu atveju jis gyvuoja tik europinių programų dėka. NVO gali padėti stiprinti tikėjimą ES, tačiau būtina įvertinti faktą, jog tikėjimas ES didėja ne dėl to, kad žmogus turi žinių apie ES, o dėl to, kad jis supranta ir jaučia, kad jo/jos balsas ir jo/jos dalyvavimas yra svarbus bei iš to jis/ji gauna naudą. Diskusijų metu tapo aišku, kad galima labai tikslingai ir efektyviai veikti su studentais ir jų organizacijomis: komunikuoti apie ES naudą per asmenines istorijas, įtraukiant Erasmus+ studentus į susitikimus su Lietuvos mokyklų moksleiviais.

Diskusijų metu pripažinta, kad būtų naudinga turėti platformą informacijos sklaidai. Taip pat tikslingai galima panaudoti rajonuose esančias bibliotekas – jos gali būti informacijos kanalai transliuojant žinutes apie ES į regionus.

Pagrindinės rekomendacijos

  • Atnaujinti UR ministro Visuomenės informavimo apie Lietuvos narystę ES koordinavimo rekomendacijas.
  • ES komunikacija turi tapti nuoseklia Lietuvos ES politikos formavimo ir sprendimų priėmimo proceso Lietuvoje dalimi, paskiriant už tai atsakingus žmones.
  • Kurti ES komunikatorių tinklą, užtikrinantį reguliarią Lietuvos politikos ES komunikaciją. Rekomenduojama apibrėžti komunikatorių tinklo veikimo principus, atsakomybės sritis ir susitikimų dažnį. Į Lietuvos ES politikos viešinimo koordinavimą rekomenduotina įtraukti Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Ministerijų ir kitų valstybės įstaigų, dalyvaujančių ES sprendimų priėmime, atstovus. Atsižvelgiant į svarstomus klausimus, rekomenduojama rengti bendrus posėdžius ir pasitarimus su Lietuvos atstovais Ekonominių ir socialinių klausimų bei Regionų komitetuose.
  • Rekomenduotina susitikimus rengti ne rečiau nei kartą per mėnesį, siekiant efektyviai dalintis padarytais darbais bei koordinuotis ateities veiklas. Įtraukti komunikatorius į vykstančias diskusijas ir renginių ES temomis organizavimą, dalyvavimą bendrose veiklose, tokiose kaip mokyklų programų turinio atnaujinimas, projektai „Atgal į mokyklas” ir kt.
  • Stiprinti institucinę atmintį: kurti modelį, kuris būtų patogus informacijos perdavimui ir tokiu būdu užtikrintų ES komunikacinės veiklos tęstinumą. Išsaugoma ir dokumentuojama visa koordinavimo patirtis ir praktika. Lengvai prieinama informacija duomenų bazėje. Keičiantis žmonėms, naujo darbuotojo įvedimas, susitikimai su pagrindiniais partneriais ir informacijos perdavimas turi būti reglamentuota praktika.
  • Atnaujinti reguliarų veiklų koordinavimąsi su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovybėmis Lietuvoje, aptariant Valdymo partnerystės atgaivinimo galimybę ir formatą.
  • Atnaujinti bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelį, įgalinant socialinius partnerius informuoti apie Lietuvos politikos ES prioritetus ir darbus ES Taryboje iš Lietuvos visuomenės intereso pusės.
  • Inicijuoti diskusiją su Valstybės kontrolės atsakingais pareigūnais dėl bendradarbiavimo su socialiniais partneriais tvarkos peržiūros, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo bei priežiūros administracinę naštą.
  • Inicijuoti diskusiją dėl Europos Judėjimo Lietuvoje atgaivinimo, aktyvinimo ir įgalinimo. Veikdamas šis judėjimas galėtų užpildyti ES Tarybos darbų viešinimo spragą pateikiant informaciją iš Lietuvos visuomenės intereso pusės. Tai galėtų būti kas mėnesį organizuojami briefingai su atskirų sričių ministrais aktualiausiais Lietuvai klausimais ES kontekste. Taip pat aktualūs klausimai galėtų būti viešinami socialinėje žiniasklaidoje bei kitais žiniasklaidos kanalais. Vienas iš Europos Judėjimo tikslų galėtų būti – kova su dezinformacijos apie ES skleidimu socialiniuose tinkluose, padedant ją atpažinti, dešifruoti bei užtikrinti, kad atsakas į dezinformaciją ir objektyvios informacijos pateikimas pasiektų platesnę auditoriją, nei gali pasiekti valstybinės institucijos. Toks judėjimas turėtų veikti nepriklausomai nuo valstybinių ar ES institucijų, o veikla galėtų būti finansuojama projektiniu pagrindu, bet ne trumpiau nei 3 metų laikotarpiui. Tai leistų šiai NVO planuotis ir užtikrinti veiklą ilgesniam laikui.
  • Atsižvelgiant į kovos su dezinformacija apie ES aktualumą visos Europos lygiu, skatinti lietuviškų visuomeninių iniciatyvų ir privataus sektoriaus internetinių platformų bendradarbiavimą kuriant atsaką melagingų naujienų sklaidai.
  • Kelti korespondento Briuselyje klausimą į politinį lygmenį, pašalinant biurokratines kliūtis šiam klausimui spręsti.

 

[1] Remiantis 2004 m. sausio 9 d. LRV nutarimu Nr. 21.

Komunikacijos kompetencijos ir patirtis dirbant su ES komunikacija dažnai buvo įvardijamas kaip vienas iš esminių trikdžių ar barjerų sėkmingai ir efektyviai komunikuoti apie ES. Diskusijose su URM bei kitų institucijų darbuotojais tapo aišku, kad šis žmogiškasis faktorius yra lemtingas. Būtina turėti stiprius ir kompetentingus komunikacijos specialistus, kurie nuolatos keltų savo kvalifikaciją.

Nėra ES komunikacijos ekspertų

Diskusijų metu pastebėta, kad tiek URM, tiek kitose ministerijose nėra žmonių, kurių pagrindinė atsakomybė būtų tik ES komunikacija. URM situacija yra iš viso unikali: ES komunikacija perduoda ES departamentui, kuriame nėra komunikacijos specialistų, o pati komunikacija nėra išskirta kaip atskira funkcija su jam priskirtais atskirais etatais. ES komunikacija tampa epizodine veikla, nėra jokio nuoseklumo ir efektyvumo.

Diskusijose visos institucijos vieningai sutarė, kad ES yra labai kompleksinis dalykas ir kad vykstantys ES procesai reikalauja kompetencijos ir išmanymo. Tačiau taip pat visi sutinka, kad tai nėra ir neturi būti kliūtis komunikacijoje. Būtina mokėti ir sugebėti patraukliai ir suprantamai pateikti informaciją visuomenei. Deja, bet reikia pripažinti, kad tokių kompetencijų URM ir kitose institucijose trūksta.

Pro-aktyvi pozityvaus naratyvo sklaida, visuomenės ugdymas ir švietimas apie ES veikimą turi būti visų institucijų prioritetas ir kasdienė veikla.

Finansai

ES komunikacijai vykdyti finansiniai resursai yra būtini. Taip pat finansai yra reikalingi skiriant paramą ar dalinį finansavimą socialiniams partneriams.

Kaip rodo užsienio šalių praktika, nuolatinis ir veikiantis ES komunikacijos koordinavimo mechanizmas bei reguliarus ES komunikacijai skiriamas biudžetas pasiteisina ir turi teigiamą efektą. Rekomenduojam tokio principo laikytis ir Lietuvoje – užtikrinti tiek koordinavimą, tiek skirti lėšų ES komunikacijai. Tai leistų išvengti sporadinio finansavimo ir situacijos, kai komunikacija vyksta „nuo vieno įgyvendinamo projekto – prie kito“.

Sudominta žiniasklaida – misija (ne)įmanoma?

Diskusijose su žurnalistais tapo aišku, kad ES temos žiniasklaidai yra įdomios ir aktualios, tačiau labai svarbus yra jų pateikimas. Taip pat svarbu yra komunikuoti ne apie tai, kokie sprendimai yra priimami, o kaip šie sprendimai veikia Lietuvos žmonių gyvenimą, kokią tiesioginę ar netiesioginę įtaką jie daro. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad komunikuojant apie ES klausimus, pagrindinis tikslas turi būti ne kokio nors klausimo žinomumo didinimas, o naudų komunikacija. Kiekvienoje srityje turi būti komunikuojama labai konkreti nauda tikslinei grupei. Komunikacija ES klausimais turi vykti atsiribojant nuo ES (europinio) ir nacionalinio intereso takoskyros. Diskusijose vyravo nuomonė, kad žmonės nepradės vertinti ES dėl jos vertybių, būtina yra nauda žmogui. Įvestas naujas ES naratyvas vis tiek turės pagrindinį akcentą laikyti naudą žmogui. Būtina ieškoti įdomių ir patrauklių formų, kaip naudą žmonėms identifikuoti bei apibrėžti.

Prioritetas: ne pranešimai žiniasklaidai, o inicijuotos temos

ES komunikacija yra labai svarbi formuojant visuomenės nuomonę ar ES, kaip sąjungos, palaikymą. Šiuo metu viešojoje erdvėje diskusijos apie ES nėra. Tačiau žiniasklaidos atstovai tvirtina, kad ES tematika jiems yra aktuali ir įdomi. Pagrindinė problema yra nesugebėjimas šios informacijos patraukliai pateikti ir sudominti.

Diskusijų metu tapo aišku, kad pranešimų žiniasklaidai siuntimas apie įvykusius susitikimus arba priimtus sprendimus nėra efektyvus ir labai dažnu atveju nesulaukia žiniasklaidos dėmesio, taigi netampa naujiena. Žiniasklaidos atstovai taip pat pripažįsta, kad kai kuriais klausimais jiems gali trūkti ir ekspertiškumo, norint įvertinti klausimo ar situacijos aktualumą.

Galimas tokios situacijos sprendimo būdas – temų inicijavimas. Institucija, turėdama ekspertines žinias ir kompetencijas, pristatytų vieną ar kitą atvejį ir jį aktualizuotų pabrėždama, kokią galimą įtaką jis turės arba kokios svarbos šis svarstomas sprendimas yra. Institucijų atstovai taip pat galėtų identifikuoti galimus pašnekovus ar kalbėtojus, suteiktų žurnalistams reikalingos informacijos. Tokiu būdu klausimas būtų aktualizuojamas, jis taptų naujiena ir svarbia žinia žiniasklaidoje. Žinoma, reikia kritiškai vertinti institucijų norimas pateikti žinias, nes ne visos jos bus aktualios visuomenei, taigi ne visos sulauks atitinkamo žiniasklaidos dėmesio.

Briefingų būtinybė

Taip pat diskusijoje su žiniasklaidos atstovais tapo aišku, kad jiems yra aktualūs ir įdomūs briefingai skirtingomis temomis. Žurnalistai neturi laiko ir galimybių sekti ES dienotvarkės ir žinoti visų vykstančių ES Tarybų ir darbo grupių bei jose svarstomų klausimų. Taigi briefingų rengimas žurnalistams tam tikromis temomis, išryškinant problematiką, atskleidžiant Lietuvos interesus ir kitas svarstomas alternatyvas bei tai, kokią įtaką jos gali turėti kasdieniam žmonių gyvenimui, gali turėti itin teigiamą įtaką šios problemos aktualizavimui.

Šiuo metu Lietuvos naujienų agentūras pasiekia informacija ir naujienos iš anglosaksiškų naujienų agentūrų. Būtina įvertinti šį faktą (Brexit kontekste) ir turėti omenyje, kad formuojamos žinutės dažnu atveju gali būti labiau ne pro-Europietiškos.

Socialinių tinklų panaudojimas

Socialiniai tinklai iš principo pakeitė informacijos sklaidą, jos formatą. Komunikacija tapo abipusė: būtinas reagavimas į diskusiją, kuri kyla, ir reikalingas atsakas jai. Socialiniai tinklai taip pat yra pagrindinė jaunimo informacijos priemonė, taigi juos būtina išnaudoti komunikacijoje. Nors užsienyje itin dažnai naudojamas yra Twitter (dauguma užsienio politikų ir institucijų komunikuoja šiame socialiniame tinkle, Lietuvoje aktyviausias – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius), visgi reikia pripažinti, kad Lietuvos visuomenės tarpe Twitter yra beveik nenaudojamas. Lietuvoje populiariausias socialinis tinklas yra Facebook, skaičiuojama 1,6 mln. Facebook vartotojų. Taigi skirti daugiau dėmesio šiam socialiniam tinklui yra tiesiog būtina.

Socialinių tinklų specifika reikalauja papildomų kompetencijų. Jas reikia ne tik išsiugdyti, bet nuolatos tobulinti ir kelti kvalifikaciją. Institucijų specialistams, dirbantiems su ES komunikacija ir vykdantiems ją socialiniuose tinkluose, kvalifikacijos kėlimas yra ne siekis, o būtinybė.

Socialiniai tinklai gali būti puikiai išnaudojami sukelti emociją, skatinti diskusiją. Tačiau tai turi būti daroma patogia ir patrauklia forma. Komunikacija socialiniuose tinkluose yra išskirtinė, nes ji turi būti kiek įmanoma labiau „sužmoginama”, t.y. institucijos turi skleisti žinią ir komunikuoti tokia forma lyg tai darytų žmogus. Tik tai skatina žmones įsijungti ir domėtis. Būtina atrasti veikiančias komunikacijos formas.

Tenka pripažinti, kad Lietuvos institucijų komunikacija socialiniuose tinkluose nėra efektyvi: nedidelis tikslinės auditorijos pasiekimas, mažas įsitraukimas, nedaug reakcijų, nekyla diskusijų socialinėj erdvėje.

Pagrindinės rekomendacijos

  • Numatyti būtinus finansus ir profesionalius, dedikuotus žmones ES komunikacijai.
  • Įgalinti URM departamentą, atsakingą už ES komunikacijos koordinavimą Lietuvoje, atlikti šią funkciją profesionaliai.
  • Šioms funkcijoms atlikti reikalinga bent 4 specialistų komanda:
  • Komunikacijos vadovas, kurio funkcija būtų strateginis planavimas ir komunikacijos komandos vadyba URM ESD.
  • ES komunikacijos koordinatorius tarp Lietuvos institucijų, ES institucijų atstovybių ir socialinių partnerių.
  • Viešųjų ryšių specialistas, kuris dirbtų su žiniasklaida, rinktų, rengtų ir derintų viešą informaciją su specialistais, platintų informaciją žiniasklaidai, organizuotų žurnalistų briefingus, būtų atsakingas už socialinių tinklų komunikacijos strategiją bei kasdieninį informacijos platinimą socialinės žiniasklaidos platformose.
  • Renginių ir specialių projektų koordinatorius, kuris organizuotų renginius, būtų atsakingas už socialinių partnerių įtraukimą bei bendrų veiksmų koordinavimą, viešųjų pirkimų procedūrų užtikrinimą.
  • Kitas darbo socialinėje žiniasklaidoje sprendimo būdas – šių paslaugų pirkimas iš išorės. Tai sumažintų mokymų poreikį įstaigos viduje, nebūtina būtų skirti papildomą etatą.
  • Dėl komunikacijos priemonių ir kanalų kompleksiškumo bei jų greitos kaitos komunikacijos sritis reikalauja atskiros patirties ir įgūdžių. Modelis, kai komunikacija užsiima komunikacijos žinių ir patirties neturintys ir nuolat rotuojami diplomatai nepasiteisina dėl nuolatinės kaitos ir apmokymų poreikio. Šioje srityje rekomenduotina samdytis specialistus, komunikacijos profesionalus.
  • Kiek įmanoma labiau stiprinti ryšį tarp „turinį“ ir „žinutes“ kuriančių institucijų specialistų, kad svarbios ir aktualios temos būtų patraukliai ir suvokiamai iškomunikuojamos.
  • Formuoti nuomonės lyderius, ES „ambasadorius“.
  • Atsižvelgiant į tai, kad komunikacija ES tematika yra labai kompleksinė ir reikalaujanti ekspertinių žinių, būtinas nuolatinis reguliarus institucijų darbuotojų komunikacijos žinių ir bendrųjų žinių apie ES aktualijas atnaujinimas, mokymų ir informacinių seminarų (įtraukiant tiek techninius, tiek kūrybinius mokymus) organizavimas.
  • Reikalingi baziniai viešo kalbėjimo mokymai visiems su komunikacija dirbantiems specialistams bei nuomonės lyderiams ir ES „ambasadoriams”.
  • Baziniai prezentacijų rengimo mokymai visiems diplomatams, kuriems tenka tai daryti nuolat.
  • Labiausiai kintanti sritis yra socialinės medijos, tai mokymai šioje srityje reikalingi bent kartą per metus.
  • Būtinas aktyvus bendradarbiavimas su žiniasklaidos atstovais, rengiant briefingus skirtingomis ES temomis, inicijuojant temas. Reikalingas aktyvus darbas socialiniuose tinkluose. Svarbu ne tik siųsti pranešimus žiniasklaidai, bet aktualizuoti temas ir jomis sudominti žurnalistus bei ekspertus, palaikant su jais nuolatinį kontaktą ir diskutuojant, kokia informacija jiems aktuali. Tokiu būdu būtų suformuotas žiniasklaidos atstovų ratas, labiau išmanantis ES temas.
  • Norint įtraukti jaunąją auditoriją ir šviesti ją apie ES, būtina efektyvinti komunikaciją socialiniuose tinkluose, naudojant jų platformose prieinamus komunikacijos efektyvumo analizės įrankius, nusistatant auditorijos pasiekiamumo ir įsitraukimo tikslus.

Lietuvos politikos ES komunikacijos prioritetai turi būti išvestiniai iš Lietuvos politikos ES prioritetinių krypčių. Politikos ir komunikacijos prioritetų nusistatymas turi būti tam pačiam finansinės perspektyvos laikotarpiui, todėl būtų tikslinga komunikacijos prioritetus nustatyti tik tada, kai bus atnaujintos Lietuvos politikos ES prioritetinės kryptis.

Diskusijų metu tapo aišku, kad netgi galima kelti klausimą, koks šiuo metu yra narystės ES tikslas. Narystė dabar yra nekvestionuojama, priimama kaip savaiminis gėris ir duotybė. Suprantama, tai dažnai asocijuojasi ir yra tapatinama su iš ES gaunama nauda, ES investicijomis ir pinigais. Finansinis leitmotyvas yra dažnas pagrindas argumentuojant, kokia yra ES teikiama nauda.

Matomas aktyvios komunikacijos visuomenei aktualiais ES klausimais, kurie perauga ir nepagrįstas baimes ir mitus, trūkumas. Tokiomis jautriomis temomis, kaip Ignalinos AE uždarymas, euras ir pakilusios kainos, migracijos ir pabėgėlių problema Europoje, skirtinga maisto produktų kokybė ES šalyse, mažai komunikuojama ne todėl, kad nėra matoma problema, o todėl, jog trūksta prieinamos analizės, ekspertų nuomonės ir aiškesnių komunikacinių žinučių. Būtina aktyviai bendradarbiauti su universitetais, smegenų centrais (angl. think tank), analitikais ir ekspertais. Kol nėra atnaujintos Lietuvos politikos ES prioritetinės kryptys, galima numatyti atskirus tikslus, kurie sietųsi su ES palaikymu visuomenėje ir suvokimu, kad Lietuva gali daryti įtaką (lietuviai – pilnateisiai ES nariai).

Europos temos įdiegimas į švietimo sistemą

Būtina pripažinti, kad švietimas yra raktas siekiant užtikrinti visuomenės ir augančios kartos suvokimą apie ES ir kritinį vertinimą bei mąstymą. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikalinga politinė valia bei visų toje srityje dirbančių institucijų veiklos koordinavimas.

„Kurk Lietuvai“ programos vykdyta mokytojų apklausa parodė, jog 70 proc. mokytojų mano neturintys pakankamai žinių dėstyti apie ES, taigi mokytojų kompetencijos ES klausimais stoka yra viena pagrindinių problemų, trukdančių žinioms apie ES pasiekti moksleivius mokykloje.

Būtinas formalus ir neformalus švietimas – ES tematikos tarpdisciplininis integravimas į švietimo ir ugdymo programas. ES klausimai taip pat turi būti įtraukiami į egzaminų užduotis. Taip pat būtina įtraukti neformalius švietimo veikėjus – pavyzdžiui, jaunimo informavimo taškų ir jaunimo reikalų koordinatorių įtraukimas į moksleivių švietimą ES klausimais. Interaktyvios pamokos, bendravimas su sričių specialistais domina jaunimą ir skatiną jų norą domėtis.

„Kurk Lietuvai“ rekomendacijos dėl ES klausimų integravimo į švietimo ir ugdymo programas yra sėkmės pavyzdys, įrodantis šio klausimo aktualumą ir svarbą. Rekomendacijose pateiktos įžvalgos yra tikslingos ir itin laiku – šiuo metu kaip tik vyksta mokyklų programų atnaujinimo etapas. Būtina taip pat įtraukti ES tematiką į aukštesniojo ir aukštojo mokslo programas, taip pat į privalomas mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas.

Atskirtis: „Mes“ vs. „Jie“

Diskusijų metų su skirtingų sričių specialistais ir ekspertais vis dar buvo gaji nuomonė ir atskirtis: „mes“ ir „jie“. Tai taikoma tiek aukščiausio lygio institucijų vadovams ar politikams, tiek institucijų darbuotojams.

Diskusijų metu ne vienos institucijos atstovas tikino, kad nepalankūs ar ne itin efektyvūs Lietuvos institucijų veiksmai įgyvendinant ES tikslus dažnai yra pristatomi visuomenei naudojant leitmotyvą „ES liepė“. Tai savaime kuria žmonių priešpriešą europinėms institucijoms ir jų priimamoms taisyklėms, kurių turi laikytis visos ES valstybės narės. Nors iš tiesų po šiuo leitmotyvu dažnai slepiasi pačių Lietuvos institucijų neveiksnumas ar nesugebėjimas laiku, tinkamai ir efektyviai atlikti savo darbą.

Lietuva, būdama ES viduje, yra suinteresuota priimti tiek Sąjungai, tiek pačiai Lietuvai naudingus sprendimus. Taigi viešojoje nuomonėje kelti takoskyrą tarp „mes“ ir „jie“ yra ne tik, kad nenaudinga, bet ir nelogiška. Buvimas ES yra naudingas tiek makro, tiek mikro lygmeniu, t.y. tiek kaip valstybės politinis, ekonominis ir saugumo prioritetas, tiek kaip žmogaus asmeninės gerovės siekimo tikslas.

Pagrindinės rekomendacijos

Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia problema šiuo metu laikytinas žemas gyventojų supratimas apie ES veikimą ir savo balso įtaką ES, siūloma komunikacijos prioritetu artimiausiu laikotarpiu laikyti: visuomenės palaikymą Lietuvos ES politikai; visuomenės suvokimą, kad jie daro įtaką ES sprendimams (lietuviai – pilnateisiai ES nariai).

Kiekvienos institucijos, pagal jos kuruojamas sritis, nusistatyti ES komunikacijos tikslai turi sietis su bendrais komunikacijos prioritetais. Jie turi būti suformuojami visam finansinės perspektyvos laikotarpiui (iki 2027 m.) ir kasmet matuojami.

Diskusiją dėl ES komunikacijos prioritetų tęsti ir ES komunikatorių susitikimuose.

Būtina įsivesti keletą komunikacijos efektyvumo matavimo dydžių: ES palaikymo visuomenėje kasmetinis tyrimas; visuomenės nuomonės apie interesų atstovavimą kasmetinis tyrimas; žmonių suvokimo apie Lietuvos galimybę daryti įtaką kasmetinis tyrimas. Siekiant palyginti rezultatus, kasmetiniai tyrimai turi būti vienodo formato.

Rekomenduojama kasmet atlikti institucijų komunikacijos efektyvumo 360° tyrimą ir taip įsivertinti institucijų ES komunikacijos efektyvumą. Vien tik visuomenės nuomonė neatspindės tikrosios ES komunikacijos, taigi 360° tyrimas, kuriame savo vertinimą ir nuomonę apie ES komunikaciją pateiktų institucijų darbuotojai, žiniasklaidos atstovais, socialiniai partneriai (taip pat galima įtraukti EK atstovybės ir EPIB ekspertus) leistų lyginti, kaip keičiasi ES komunikacija ir daryti išvadas bei imtis veiksmų.

Užtikrinti „Kurk Lietuvai“ rekomendacijų dėl ES klausimų integravimo į švietimo ir ugdymo programas pradėtų veiklų (horizontalus ES tematikos pateikimas mokykloje, mokytojų kompetencijos kėlimas, interaktyvios pamokos apie ES mokiniams, mokyklų ugdymo turinio peržiūra ir atnaujinimas, mokytojų kvalifikacijos kėlimas ir kt.) įgyvendinimą ir jų tęstinumą ateityje.

Išnaudoti 15-osios Lietuvos narystės metus Lietuvos ES politikos veiksmingumo įvertinimui, tikslų ir prioritetų su visuomene aptarimui. Metinių proga siekti, kad kiti metai būtų paskelbti ES metais. Tai leistų vykdyti atskirus projektus, aktualizuojant ES temą ir būtinus naratyvus.

Įvesti Lietuvos narystės ES temas į šviečiamąsias laidas: klausimas apie ES, pabrėžiant, kad 2019 m. yra jubiliejiniai (15-osios Lietuvos narystės ES metinės), „Auksiniame prote“, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir kt.

15-osios ES narystės metinių veiksmai: fotografijų paroda: „Pirmoji diena ES: prieš 15 metų ir dabar“; ES hackatonas ir kt.

Būtina aktyviai bendradarbiauti su universitetais, smegenų centrais (angl. think tank), analitikais ir ekspertais. Reikalingos ekspertų įžvalgos (leidinių, straipsnių, esė pavidalu) viešojoje erdvėje diskutuojamais probleminiais ES politikos klausimais. Reguliarus mitų dekonstravimas ir objektyvus kiekvienos temos vertinimas padėtų ES komunikatoriams generuoti pozityvias komunikacines žinias.

Internetinės svetainės (www.manoeuropa.lt)  ir (www.manoeuropa.eu) sukūrimas ir aktyvus naudojimas siekiant padaryti ją centralizuota nuoseklios informacijos apie Lietuvos narystę ES svetaine. Taip pat svetainė galėtų būti naudojama pasakoti tikras žmonių istorijas, jie patys būtų kviečiami kurti turinį. Tokiu būdu www.manoeuropa.lt galėtų tapti platforma, kurioje būtų galima dalintis pro-Europietišku turiniu, į kurią aktyviai būtų įtrauktas Europos Judėjimas Lietuvoje. Šiems komunikaciniams projektams įgyvendinti yra būtinas partnerių įtraukimas, nes be socialinių partnerių turinio išlaikymas bus sunkiai įmanomas.

  • 2017 m. rugsėjo mėn. vykdyta Vilmorus fokus grupių apklausa „Lietuva Europos Sąjungoje: grupinės diskusijos“.
  • 2017 m. spalio mėn. Spinter tyrimas „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje“.
  • Eurobarometras; 2017 m. pavasario ir rudens duomenys.
  • Bratislavos deklaracija, 2016 m. rugsėjo 16 d.
  • UR ministro įsakymas „Dėl visuomenės informavimo apie Lietuvos narystę ES koordinavimo rekomendacijų“, 2012 m. kovo 15 d.
  • Vyriausybės nutarimas dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo, 2004 m. sausio 9 d.
  • Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2015-2020 m. strateginės kryptys „Auganti ir saugi Lietuva veiksmingoje Europos Sąjungoje“, 2015 m. birželio 22 d. (patvirtinta LRV).
  • „Kurk Lietuvai“ rekomendacijos dėl ES klausimų integravimo į švietimo ir ugdymo programas, 2018 m.
  • URM perduoti dokumentai: Valdymo Partnerystės įgyvendinimo ataskaita, susitikimų su kitų šalių (Belgija, Malta, Vokietija, Suomija, Austrija) atstovais atmintinės, susitikimų su EK atstovybės atstovais atmintinės, Venecijos klubo dokumentai, kitos URM atmintinės ir pažymos.