Skip to the content
Menu

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. V-53 „Dėl Visuomenės informavimo apie Lietuvos narystę ES koordinavimo rekomendacijų.“

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE LIETUVOS NARYSTĘ ES KOORDINAVIMO REKOMENDACIJŲ

2012 m. kovo 15 d. Nr. V-53

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 (Žin., 1998, Nr. 85-2378; 2008, Nr. 49-1827; 2009, Nr. 114-4859) 6.2.5 punktu,

t v i r t i n u Visuomenės informavimo apie Lietuvos narystę ES koordinavimo rekomendacijas (pridedama).

 

 

Užsienio reikalų ministras                                                                        Audronius Ažubalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė

G. Kavalskis

2012-03-08

 

  

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

užsienio reikalų ministro

2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 53

 

 

VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE LIETUVOS NARYSTĘ ES KOORDINAVIMO REKOMENDACIJOS

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Visuomenės informavimo apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (toliau – ES) koordinavimo rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) parengtos vadovaujantis:

          1.1. 2007 m. sausio 1 d. ES Tarybos sprendimu Nr. 2007/5/EB ir 2009 m. gruodžio 1 d. ES Tarybos sprendimu Nr. 2009/908/ES;

          1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2008-2012 m. veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 157 punktu;

          1.3.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1144.

  1. Tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, skirtas Lietuvos valstybės institucijoms, pagal savo kompetenciją įgyvendinančioms Lietuvos narystės ES politiką.

II.REKOMENDACIJŲ TIKSLAS

  1.   Rekomendacijų tikslai yra šie:

          3.1. Lietuvos narystės ES tikslams pasiekti reikia užtikrinti visuomenės paramą;

          3.2. sudaryti galimybę visuomenei išsamiai susipažinti, kaip atstovaujama Lietuvos interesams (kaip rengiamos, pristatomos ir atstovaujamos Lietuvos Respublikos pozicijos, organizuojamos konferencijos, seminarai ir kiti renginiai) ES institucijose;

          3.3. informuoti Lietuvos visuomenę apie Lietuvos politikos, susijusios su naryste ES, laimėjimus ir ES institucijose priimtų sprendimų reikšmę Lietuvai;

          3.4. stiprinti Lietuvos visuomenės ryšius su ES šalių narių visuomenėmis per svarbiausių ES iššūkių suvokimą ir bendrų sprendimų paieškas;

          3.5. prisidėti prie Lietuvos piliečių nacionalinės tapatybės stiprinimo, ją siejant, o ne priešinant su europietiškąja tapatybe;

          3.6. skatinti Lietuvos visuomenę aktyviai domėtis ES reikalais, dalyvauti formuojant Lietuvos pozicijas ES, skatinti piliečių ir visuomeninių organizacijų dialogą su Vyriausybe ir Seimu ES darbotvarkės klausimais;

          3.7. įtraukti Lietuvos visuomenę į ES vykstančias diskusijas svarbiausiais politiniais, ekonominiais, socialiniais, kultūriniais ir kitais klausimais. Skatinti dalyvauti formuojant ES politiką, teikiant iniciatyvas tiesiogiai ES institucijoms.

III. REKOMENDACIJOS DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE LIETUVOS NARYSTĘ ES

  1. Siekiant užtikrinti koordinuotą ir veiksmingą visuomenės informavimą apie Lietuvos narystę ES (taip pat ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. metu), Lietuvos valstybės institucijos, pagal savo kompetenciją įgyvendinančios Lietuvos narystės ES politiką, turi tinkamai įgyvendinti viešinimo veiklą.
  2. Visuomenės nuomonės tyrimai apie atstovavimą Lietuvos interesams ES rodo, kad dauguma šalies gyventojų mano, kad Vyriausybė vis dar nepakankamai informuoja visuomenę apie tai, kaip atstovaujama Lietuvos interesams ES institucijose:

Ar, Jūsų nuomone, Vyriausybė pakankamai informuoja visuomenę apie Lietuvos pozicijas Europos Sąjungoje svarstomais klausimais (tai, kaip atstovauja Lietuvos interesams)?

Metai

Informacijos visiškai pakanka ar labiau pakanka nei nepakanka

Informacijos visiškai nepakanka ar labiau nepakanka nei pakanka

2011

38 %

46 %

2010

37 %

40 %

2008

34,4 %

38,9 %

2007

36,4 %

42,2 %

2006

40,3 %

40,4 %

2005

30,1 %

53,5 %

  

  1. Visuomenė apie Lietuvos narystę ES ir ES institucijose pristatomas Lietuvos Respublikos pozicijas ir kaip atstovaujama Lietuvos interesams turi būti informuojama per žiniasklaidos priemones, valstybės institucijų tinklalapius, elektroninės komunikacijos priemones, leidinius, renginius ir Europos informacijos centrus. Visuomenei turi būti sudaromos kuo platesnės galimybės dalyvauti institucijų organizuojamuose renginiuose – viešose diskusijose, seminaruose. Informacijos sklaidai turi būti pasitelkiamos šiuolaikinės populiarios elektroninės komunikacijos priemonės.
  2. Viešinimo kampanija turi būti proaktyvi, negali būti apsiribojama tik reagavimu į įvykius.
  3. Viešinimo veiklą apie Lietuvos pozicijas ES politikais klausimais turi atsakingai vykdyti visos Lietuvos valstybės institucijos, pagal savo kompetenciją įgyvendinančios Lietuvos narystės ES politiką.
  4. Lietuvai svarbius sprendimus ir Lietuvos poziciją ES politikos klausimais reikia viešinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio visuomenei. Lietuvos nuolatinė atstovybė ES pagal savo galimybes ES institucijoms, ES žiniasklaidos priemonėms ir visuomenei turėtų aktyviai skleisti informaciją apie Lietuvą.
  5. Rekomenduotina:

  10.1. valstybės institucijoms savo interneto tinklalapiuose sukurti specialias skiltis ir pagal kompetenciją teikti informaciją apie Lietuvos narystę ES (institucijos kuruojamos ES politikos sritys, aktualūs įvairiuose ES formatuose svarstomi klausimai, aktualūs ES dokumentai, ES institucijų kvietimai teikti pasiūlymus, rengti diskusijas aktualiais Europai klausimais, pranešimai spaudai);

  10.2. interneto tinklalapyje skelbti ir periodiškai atnaujinti turimą statistinę informaciją, liudijančią Lietuvos narystės ES privalumus, bendro pobūdžio svarbiausius faktus apie Lietuvos ES politikos įgyvendinimą;

  10.3. rengti ir platinti pranešimus žiniasklaidai tais atvejais, kai klausimų teikimas, svarstymas ir priėmimas ES turi tiesioginės įtakos Lietuvai arba Lietuva turi išreikštą ir aiškią poziciją ES svarstomais klausimais;

  10.4. šalia politinių realijų pateikti ir platesnį Europos kultūrinį vaizdą, akcentuojant bendrąsias Europos vertybes ir kiekvienos šalies (taip pat ir Lietuvos) unikalumą. Tai leistų visuomenei suprasti, kad ES yra dinamiška organizacija, sukurta ant bendrų pamatų, tačiau kiekvieno unikalumas (ir Lietuvos) įneša kažką naujo ir skatina ES toliau tobulėti. Materialinė gerovė yra buvimo ES (t.y. bendroje vertybinėje erdvėje) pasekmė, o ne priežastis;

        10.5. pranešimuose spaudai informaciją pateikti paprastai, suprantamai, patraukliai ir įdomiai. Pranešimai turi būti platinami laiku, t.y. ne vėliau nei 1 dieną po įvykio. Vengti informatyvių pranešimų apie įvykį;

        10.6. pagal galimybes platinti pranešimus spaudai prieš įvykį (nurodant svarbiausius su juo susijusius klausimus) ir po jo (pateikiant įvykio rezultatus). Pranešimo spaudai, kuris rengiamas po įvykio, pradžioje pateikti pagrindinę žinią ir formuluoti ją taip, kad būtų pabrėžiamas įvykio aktualumas Lietuvai;

        10.7. esant galimybei pridėti su įvykiu susijusias nuotraukas ar kitą vaizdo medžiagą. Sudaryti galimybes realiuoju laiku (internetu) stebėti ES Tarybos posėdžius, Europos Parlamento plenarines sesijas, Lietuvoje vykstančius renginius - diskusijas, seminarus, konferencijas;

  10.8. valstybės institucijoms informacijos sklaidai naudoti kitus esamus informacinius išteklius ir pranešimus, susijusius su Lietuvos naryste ES, skelbti ne tik savo institucijų tinklalapiuose, bet ir siųsti juos į www.euro.lt, kuris yra pagrindinis informacijos šaltinis, skirtas supažindinti Lietuvos visuomenę ir užsienio auditoriją su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje; rengti informacinius seminarus, pasitelkiant regioninį Europos informacijos centrų tinklą ir kitus informacijos apie ES skleidėjus (Seimo Europos informacijos biurą), spaudos konferencijas, bendradarbiauti su regionine žiniasklaida;

  10.9. elektroninės komunikacijos priemonėmis rengti diskusijas, aptarimus, konkursus tam tikrais ES mastu svarstomais visuomenei aktualiais klausimais ir taip visuomenę įtraukti į viešinimo kampaniją;

  10.10. akcentuoti praktinius Lietuvos narystės ES pavyzdžius, turinčius tiesioginį ir apčiuopiamą poveikį;    

        10.11. informavimą apie Lietuvos narystę ES įtraukti į politikų, ypač ministrų, susitikimų su visuomene darbotvarkę, skatinti atsakingus pareigūnus tiesioginiai bendrauti su piliečiais, ypač regionuose.

  1. Siūlytina vengti platinti ilgesnius nei 1 puslapio pranešimus spaudai.
  2. Esant galimybei į pranešimo spaudai tekstą įtraukti atsakingų asmenų komentarus, citatas, pateikti praktinių pavyzdžių, susijusių su priimtais sprendimais.
  3. Pranešimuose vengti institucinio „eurožargono“, ilgų sudėtingų santraukų ir stengtis, kad platinami pranešimai spaudai būtų lengvai suprantami visiems.
  4. Siūloma pavyzdinė anonsinio spaudos pranešimo apie įvykį struktūra (1 priedas):

        14.1.  1  pastraipa: kada, kur ir koks įvykis, kas dalyvauja ir kokia įvykio esmė, temos;

        14.2. 2, 3 pastraipos: pagrindinės 2-3 aktualiausios žinutės apie įvykį – ES temos, kokios (jei yra) sąsajos su Lietuva, aktualumas Lietuvai ir atsakingo asmens komentarai. Koks laukiamas įvykio rezultatas, pasekmė;

  14.3.  4  pastraipa: trumpai kitos svarstomos temos, klausimai;

        14.4.  5 pastraipa: tolesnė planuojama įvykio eiga, rezultatai;

        14.5. 6, 7 pastraipos: bendra informacija apie aptariamą ES renginį, instituciją, politikos sritis;

        14.6. 8 pastraipa: kontaktinė informacija – kas gali suteikti papildomos informacijos.

  1. Siūloma pavyzdinė įvykusio įvykio spaudos pranešimo struktūra (2 priedas):

        15.1. 1 pastraipa: pagrindinė žinia (-ios) apie įvykį, jo rezultatai, reikšmė;

        15.2. 2 pastraipa: kada, kur ir koks įvyko įvykis, kas dalyvavo ir kokia įvykusio įvykio esmė, temos;

        15.2. 3, 4 pastraipos: 1 pastraipos išplėtojimas, ES temos, kokios (jei yra) sąsajos su Lietuva, aktualumas Lietuvai ir atsakingo asmens komentarai;

  15.3.  5  pastraipa: trumpai kitos svarstytos temos, klausimai;

        15.4.  6 pastraipa: tolesnė planuojama įvykio eiga, rezultatai;

        15.5. 7, 8 pastraipos: bendra informacija apie aptariamą ES renginį, instituciją, politikos sritis;

        15.6. 9 pastraipa: kontaktinė informacija – kas gali suteikti papildomos informacijos.

 

IV. INFORMAVIMO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

  1. Visuomenės informavimą apie Lietuvos narystę ES veiksmingai koordinuoti įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant visoms Lietuvos valstybės institucijomis, Lietuvos Respublikos nuolatinei atstovybe ES ir ES institucijų atstovybėms Lietuvoje.
  2. Visuomenės informavimas apie Lietuvos narystę ES turėtų būti koordinuojamas per Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) organizuojamus reguliarius susitikimus, kuriuose turėtų būti aptariamos viešinimo veiklos, susijusios su Lietuvos naryste ES, ir informacinį tinklą. Valstybės institucijos turėtų nurodyti (informuoti URM) administracijos padalinius (departamentus, skyrius) ir pareigūnus, kurie būtų atsakingi už informacijos apie ES viešinimą ir galėtų atstovauti savo pavaldžioms institucijoms koordinaciniuose susitikimuose ir informaciniame tinkle.
  3. Informacinis tinklas, sudarytas iš Lietuvos institucijų pareigūnų, atsakingų už informacijos apie ES viešinimą, įskaitant Lietuvos nuolatinės atstovybės ES atstovą spaudai, turėtų užtikrinti operatyvų keitimąsi aktualia ir rezonansine su Lietuvos naryste ES susijusia informacija.
  4. Siekiant sėkmingai įgyvendinti rekomendacijas, svarbu užtikrinti, kad vykdomos priemonės pasiektų kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Siekiant šio tikslo svarbu Lietuvos didmiesčių ir regionų gyventojams pateikti išsamią informaciją apie Lietuvos narystę ES. Vienas iš būdų – institucijoms glaudžiai bendradarbiauti su viešąja įstaiga Europos informacijos centras, Lietuvos apskrityse vienijančiu 10 Europos informacijos centrų Lietuvos apskrityse.
  5. Europos informacijos centrų pagrindinis tikslas - rengti ir skleisti informaciją apie Lietuvą ir jos narystę ES Lietuvoje ir užsienyje. Centrai teikia nemokamas visuomenės informavimo paslaugas: tiesiogiai konsultuoja, atsako į užklausas telefonu ir elektroniniu paštu, padeda rasti reikiamos literatūros centro skaitykloje ir informacijos internete, sudaro sąlygas stebėti ES institucijų posėdžių ir spaudos konferencijų transliacijas per palydovinę TV, skambinti nemokamai Europe Direct informacijos linija 0080067891011. Siekdami aktyvesnės komunikacijos, centrai organizuoja teminius renginius, seminarus apie ES institucijas, teisės aktus, politiką, programas ir finansavimo galimybes, rengia Europos dienos šventes, Lietuvos narystės ES metines bei kitus renginius.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Visuomenės informavimo apie Lietuvos narystę ES koordinavimo rekomendacijos prisideda prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. komunikacijos pagrindų priemonių įgyvendinimo.

____________

Visuomenės informavimo

apie Lietuvos narystę ES

koordinavimo rekomendacijų

1 Priedas

UŽSIENIO REIKALŲ VICEMINISTRAS BRIUSELYJE SU ES INSTITUCIJŲ PAREIGŪNAIS APTARS LISABONOS SUTARTIES POVEIKĮ EUROPOS SĄJUNGAI

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Briuselyje sausio 20-21 d. su aukšto rango ES institucijų pareigūnais aptars ES funkcionavimo klausimus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Viceministras susitiks su Europos Sąjungos Tarybos generaliniu sekretoriumi, Europos Komisijos generaline sekretore, įvairių Europos Komisijos generalinių direktoratų vadovais, nepriklausomos Svarstymų apie Europos ateitį grupės generaliniu sekretoriumi ir kitais Europos Sąjungos institucijų pareigūnais.

Susitikimuose viceministras ES institucijų pareigūnus supažindins su Lietuvos požiūriu į Lisabonos sutarties poveikį ES tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir į pasikeitusį ES Tarybai pirmininkaujančios šalies vaidmenį.

Lisabonos sutartis numato, kad Europos Vadovų Tarybai ir Užsienio reikalų tarybai nuo šiol vadovauja nuolatiniai šių institucijų pirmininkai, tačiau svarbu, kad ES Tarybai pirmininkaujanti šalis išliktų matoma – tai padėtų visoms organizacijos šalims narėms ir jų piliečiams jaustis aktyviais ES politikos procesų dalyviais ir geriau pažinti ES institucijas.

Susitikimuose bus nagrinėjami ir Lietuvai aktualūs ES darbotvarkės klausimai bei prioritetai ES valstybių narių ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo strategijos ES2020, energetinio saugumo, kovos su klimato kaita, Stokholmo programos įgyvendinimo, Baltijos jūros strategijos ir ES biudžeto peržiūros srityse.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas

Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius, tel. 236 2458

 

Visuomenės informavimo

apie Lietuvos narystę ES

koordinavimo rekomendacijų

____________

1 Priedas

Tarp ES pirmininkaujančios Belgijos prioritetų – Lietuvai AKTUALŪS energetinio saugumo ir ekonomikos stiprinimo klausimai

Lietuvos užsienio reikalų ministro nuomone, pagrindiniai Lietuvos interesai Belgijos pirmininkavimo ES metu – ambicinga nauja ES energetikos strategija 2011-2020 metams, kuri numatytų realias priemones bendros ES energetikos rinkos funkcionavimo kliūtims šalinti, ir koordinuota išorės energetikos politika.

Tai ministras pareiškė liepos 26 dieną Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos bendrųjų reikalų tarybos posėdyje.

Lietuvos diplomatijos vadovas posėdyje parėmė Belgijos pirmininkavimo prioritetus ir akcentavo Lietuvai svarbiausius ekonomikos klausimus.

„Strategijos ES2020 įgyvendinimo kontekste Lietuvai ypač aktualios ES lygio priemonės ekonomikos augimą stabdančioms kliūtims šalinti, įskaitant vidaus rinką ir infrastruktūrą“, – sakė ministras.

ES Bendrųjų reikalų taryboje taip pat buvo pritarta Europos išorės veiksmų tarnybos įsteigimui ir patvirtintas Islandijos derybų dėl narystės ES mandatas.

Lietuva siekia, kad Europos išorės veiksmų tarnyba pradėtų veiki, kaip numatyta, nuo 2011 metų pradžios.

Ministras Briuselyje pasveikino Islandijos derybų dėl narystės ES pradžią ir pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai remia šios šalies narystę ES, sprendimas pradėti derybas su Reikjaviku yra naudingas ir kitoms narystės ES siekiančioms valstybėms.

Ministrai taip pat aptarė pasirengimą rugsėjo 16 dieną vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame bus aptarti ES santykiai su strateginiais partneriais ir vyks diskusija dėl ES valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo.

 

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas

Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius, tel. 236 2458